Kaip teigia advokatų kontoros „Tegos“ (buv. „TGS Baltic“) patarėja, advokatė Aleksandra Fedotova, didelė dalis tokių produktų gali būti priskiriami prie maisto inovacijų, tačiau šis terminas apima ir daug platesnį spektrą.
Jau eksperimentuojama su 3D spausdintu maistu, pažangiais konservavimo metodais, fermentacijos technologijomis. Į maisto inovacijų apibrėžimą patenka ir pakuotės – kai kurios yra biologiškai skaidomos, valgomos, net išmanios – pavyzdžiui, keičiančios spalvą priklausomai nuo to, kiek dar laiko galios įpakuotas produktas. Taip pat kuriami nauji maisto gaminimo būdai, efektyvinami gamybos, tiekimo ir logistikos procesai.
Būtent dėl tokio plataus maisto inovacijų termino spektro teisės aktuose nerasime tikslaus apibrėžimo, mat jį tektų naujinti kaskart, kai įmonė atrastų kokią nors naujovę.
Dėmesys saugumui
Inovatyviems produktams yra taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir įprastiems maisto produktams – turi būti laikomasi tokių pačių higienos, gamybos, ženklinimo bei tiekimo taisyklių. Tiesa, galioja vienas išskirtinis reglamentas visos ES mastu – „Naujasis maistas“ (angl. Novel Food). Šis reglamentas taikomas tiems maisto produktams, gamybos procesams ir kitoms su maistu susijusioms naujovėms, kurios nebuvo plačiai naudojamos ES iki 1997 m. gegužės 15 d.
Būtent čia yra nustatyti bendrieji principai ir reguliavimai, nes visos inovacijos gali patekti į neautorizuoto naujo maisto sąrašą. Jei institucijos neturi pakankamai duomenų apie tam tikro produkto egzistavimą ar sudėtinę dalį, tai reiškia, jog reikalinga papildoma analizė, dokumentai, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvados, ar toks maistas saugus vartoti žmogui arba ar tam tikras gamybos būdas atitinka visus saugumo reikalavimus.
Tiesa, įdomu, kad ne visa augalinė mėsa yra įtraukta į Naujojo maisto reglamentą. Jei ji yra pagaminta iš įprastų, maistui jau seniau naudotų ingredientų – sojų, žirnių baltymų, kviečių glitimo, tokia alternatyvi mėsa nėra laikoma naujuoju maistu. Tokie produktai gali būti tiekiami į rinką laikantis bendrų ES ar tam tikros šalies saugos, higienos ir ženklinimo reikalavimų.
Tačiau jei augalinei mėsai gaminti naudojami iki 1997 m. nenaudoti ar labai minimaliai naudoti ingredientai ar technologijos, pavyzdžiui, baltymai iš vabzdžių, laboratorijoje užauginta mėsa ar naujos fermentacijos technologijos, tuomet tokia mėsa jau laikoma naujuoju maistu ir gali būti, kad tokie gamybos metodai ar sudėtinės dalys bus tiriamos detaliau.
Taigi, nors papildomų teisės aktų ir nėra, vis dėlto institucijos skiria nemažai dėmesio tokių produktų saugumui. Atliekami moksliniai tyrimai, ar produktas nekelia pavojaus žmonių sveikatai. Taip pat svarbu įsitikinti, kad maisto produktas neklaidins vartotojo, ypač jei juo siekiama visiškai pakeisti kitą prekę. Taip pat būtina atsižvelgti į paskirtį, kad naujas produktas nekeltų rizikos vartotojui.
Klastojimų atvejų kol kas nepasitaiko
Kol kas naujo maisto klastojimo atvejų rinkoje nefiksuojama. Vis dėlto rizika slypi kitur – įmonės gali pristatyti produktą kaip inovaciją, nors iš tiesų tai jau egzistuojantis sprendimas. Žinoma, tokiais atvejais naujovė tėra rinkodarinis triukas – vartotojams pristatomas „naujas“ skonis, receptas ar pakuotės idėja.
Tuo tarpu tikrasis maisto klastojimas yra kiek kitokia praktika. Tai atvejai, kai vartotojui yra siūlomas aukštesnės vertės produktas, kuris neatitinka deklaruojamų savybių. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus, praskiestas pigesniu, arba ekologišku pristatomas produktas, neatitinkantis standartų. Tai ne inovacijos imitacija, o sąmoningas vartotojų klaidinimas.
Ir nauda, ir eksperimentas?
Maisto inovacijos kuriamos dėl kelių priežasčių – siekiant išbandyti naujas mokslines galimybes, bet kartu patenkinti ir nuolat augančius visuomenės poreikius. Alternatyvių produktų kūrimas gali padėti, pavyzdžiui, esant žaliavų trūkumui. Ne paslaptis, kad kai kurios medžiagos tampa vis sunkiau prieinamos ir mokslininkai bei verslai ieško būdų, kaip kurti tokį patį ar labai panašų maistą, bet iš kitokių žaliavų.
Taip pat svarbus ir ekologijos bei tvarumo aspektas. Nors kartais jis gali būti panaudojamas kaip rinkodaros priemonė, vis dėlto vis daugiau inovacijų yra siejamos su mažesne aplinkos tarša, gyvulininkystės masto mažinimu ir išteklių taupymu. Augalinės kilmės baltymų alternatyvos yra pristatomos kaip priemonė mažinti poveikį klimatui ir suteikti vartotojams pasirinkimą derinti asmeninę mitybą su aplinkosaugos principais.
Ir, žinoma, inovacijos taip pat yra atsakas ir į vartotojų lūkesčius. Rinkoje pirkėjai laukia naujų įdomių produktų, todėl verslas siekia pasiūlyti ne tik naujus skonius, bet ir patobulintus technologinius sprendimus. Tai rodo, kad maisto inovacijų kūrimas yra nuolat kintantis procesas, jungiantis mokslą, rinkos tendencijas ir vartotojų poreikius.
