Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2026 metų biudžeto projektui, dabar jis keliaus į Seimą.
Kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 21 mlrd. eurų – 278,5 mln. eurų suma biudžetas pasipildys dėl šiemet priimtų mokestinių pasiūlymų paketo, o išlaidos 2026 metais sudarys 27,5 mlrd. eurų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Vyriausybės posėdyje pristatydamas valstybės biudžeto projektą tvirtino, kad šiemet turime pakankamai spartų visų keturių biudžetų (valstybės, „Sodros“, PSDF ir savivaldybių) pajamų augimą.
Valstybės biudžeto pajamos augs 16,8 proc., arba 3 mlrd. eurų, lyginant su 2025 m. patvirtintu biudžetu.
„Dėl to galime leisti sau didinti tam tikras išlaidas, užtikrinti gynybos finansavimą“, – tvirtino ministras.
Finansų ministerija 2026 metų valstybės biudžete išskyrė tris pagrindinius prioritetus – žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui numatyta didinti finansavimą 948,6 mln. eurų, infrastruktūrai skirti 815,5 mln. eurų, o gynybai – 4,8 mlrd. eurų.
Dėl gynybos – konfliktas tarp valdančiųjų
Gynybai numatyta biudžeto eilutė atkreipė daugiausiai dėmesio, nes trečiadienį, likus dienai iki valstybės biudžeto paviešinimo, dalis nuomonės formuotojų, opozicijos ir verslo paskelbė, kad gynybai gali būti skirta mažiau nei 5 proc. BVP. Jie teigė, kad į gynybos biudžeto eilutę gali nugulti ne tik lėšos kariuomenei, bet ir dvigubos paskirties objektams, pavyzdžiui, keliams.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė, kad klaidinga informacija dėl gynybos biudžeto dydžio viešojoje erdvėje pasklido po to, kai Krašto apsaugos ministerija (KAM) surengė kitų metų gynybos biudžeto pristatymą daliai žurnalistų ir nuomonės formuotojų.
M.Sinkevičiaus teigimu, per neformalų susitikimą pateikti tikrovės neatitinkantys skaičiai, o premjerė Inga Ruginienė KAM komunikaciją dėl kitų metų gynybos biudžeto pavadino sabotažu.
Ketvirtadienį Finansų ministerija oficialiai pristatė 2026 metų valstybės biudžetą, kuriame gynybai numatyta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,79 mlrd. eurų.
„Tai gerokai daugiau nei 5 proc., kurį įsipareigojome savo programoje – gynybos finansavimas didėja 1,5 mlrd. eurų“, – pabrėžė K.Vaitiekūnas.
Iš 4,79 mlrd. eurų gynybos biudžeto 700 mln. eurų sudaro Valstybės gynybos fondo lėšos. Šio fondo valdytoja – KAM, tačiau jos pinigai iš fondo skiriami ir pervedami institucijoms, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu.
Visgi viešai išsakytas abejones dėl gynybos finansavimo trečiadienį vakare paneigė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė – ji teigė, kad numatytas gynybos biudžetas leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų.
2027 metais planuojamas 4,94 mlrd. eurų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas, arba 5,28 proc. BVP.
Augs MMA, biudžetininkų algos
Kitų metų biudžete žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui ketinama papildomai skirti 948,6 mln. eurų.
Dirbančiųjų pajamoms numatyta 438 mln. eurų. Kitąmet nuo 1038 eurų iki 1153 eurų didės minimali mėnesio alga (MMA). Finansų ministerija skaičiuoja, kad gaunantys minimalią algą į rankas 2026 metais uždirbs 69,58 eurais daugiau.
K.Vaitiekūnas pabrėžė, kad toks pajamų augimas pasiekiamas be neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, kuris nekeičiamas antrus metus iš eilės.
Papildomai kitų metų biudžete skirta lėšų medikų, pedagogų, statutinių pareigūnų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, rezidentų, kito viešojo sektoriaus darbuotojų algoms. Jiems algos augs 3–5 proc., išskyrus rezidentus, kuriems uždarbis didės sparčiau – 12,6 proc.
Finansų ministerijos prognozės rodo, kad, skyrus papildomai lėšų, gydytojams atlyginimas į rankas padidės 103 eurais, slaugytojams – 127 eurais, rezidentams – 313 eurų, mokytojams – 93 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademiniams ir neakademiniams darbuotojams – 105 eurais, treneriams – 76 eurais, kultūros ir meno darbuotojams – 62 proc., statutiniams pareigūnams – 110 eurų.
Didės pensijos ir parama
2026 metų biudžete didės parama pažeidžiamiausiems šalies gyventojams. Nuspręsta sparčiau indeksuoti socialinės paramos išmokas – ne 0,9 proc., o 5,4 proc.
Dėl tokio sprendimo vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 metų birželio 1 dienos, palyginti su 2025 metais, augs 35 proc., arba 266 eurais. Vaiko išlaikymo išmoka didės 47 proc., arba 59 eurais.
Be to, nuspręsta išplėsti gavėjų ratą – išmoka vaiko priežiūrai bus mokama visiems vaikus auginantiems asmenims (ne tik besimokantiems ar studijuojantiems), neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Pensijos kitąmet didėja panašiu tempu, kaip ir pernai – 12 proc., arba 80 eurų. 2025 metais vidutinė senatvės pensija siekė 670 eurų, nuo 2026 metų ji didėja iki 750 eurų.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu taip pat didėja 12 proc., arba 90 eurų – nuo 720 eurų 2025 metais iki 810 eurų 2026 metais.
Keliams – 815,5 mln. eurų
Infrastruktūrai kitų metų biudžete numatyta 815,5 mln. eurų.
Kelių priežiūros ir plėtros programa sudarys 436,6 mln. eurų (iš jų 206,4 mln. eurų keliaus savivaldybių keliams), naujai įsteigtas Valstybinis kelių fondas – 178,8 mln. eurų, o ES finansinė parama – 200 mln. eurų. Kariniam mobilumui bus perskirstoma 99,6 mln. eurų ES lėšų.
Dyzelinui akcizą trumpam stabdo
Vyriausybė planuoja kitąmet stabdyti akcizų CO2 dedamosios augimą dyzeliniams degalams.
„Numatyta sustabdyti CO2 dalies didėjimą dyzelino apmokestinimui, kas kainuos valstybei 60 mln. eurų. Dėl to dyzelinas brangs daug nuosaikiau, nei planuota ankstesnės konservatorių Vyriausybės – ne 10 centų, o 4 centais“, – tvirtino K.Vaitiekūnas.
Pasak jo, nuspręsta žengti šį žingsnį, nes vasarą atlikus analizę pastebėta, kad dyzelino pardavimai nukritę gerokai daugiau nei planuota konservatorių Vyriausybės – vietoj 6 proc. kritimo fiksuota 10 proc.
„Pajamų surenkame daugiau, bet ne tiek daug, kiek planuota – tas augimo tempas per didelis, tai nusprendėme prilėtinti“, – aiškino ministras.
Akcizai benzinui, alkoholiui ir tabakui didės pagal trimetį planą.
Deficitas – mažiau nei 3 proc.
Valdžios sektoriaus deficitas 2026 metais sieks 2,7 proc. BVP. Tiesa, į šį skaičių neįskaičiuoti avansai, sumokėti už karinės technikos įsigijimą – šios išlaidos bus įskaičiuotos, kai karinė įranga, ginklai ar atsargos pasieks šalį. Įskaičiavus minėtas išlaidas iš karto, valdžios sektoriaus deficitas 2026 metais siektų 4,7 proc. BVP.
Tuo metu valdžios sektoriaus skola 2026 metais padidės nuo 39,9 proc. BVP iki 45 proc. BVP, o 2028 metais, Finansų ministerijos prognozėmis, pasieks jau 50,1 proc. BVP.
„Tai lieka Mastrichto kriterijų ribose, bet skolos aptarnavimo kaštai sparčiai didės – kitais metais tai sudarys 600 mln. eurų, o 2028 metais gali viršyti milijardą eurų“, – pabrėžė K.Vaitiekūnas.
2026 metų valstybės biudžeto pajamos sieks 21 mlrd. eurų, išlaidos – 27,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis išlaidų augimo – pensijoms didinti ir kitoms išmokoms indeksuoti (+388,4 mln. eurų), taip pat skolos valdymo išlaidoms (+175,5 mln. eurų), nuo šių metų rugsėjo padidinto mokytojų darbo užmokesčio tęstinumui išlaikyti (146,3 mln. eurų), taip pat didėja įmokos į ES biudžetą (+107,6 mln. eurų).
„Sodros“ biudžeto pajamos sieks 10,3 mlrd. eurų, išlaidos – 8,8 mlrd. eurų, PSDF pajamos bus 4,3 mlrd. eurų, išlaidos – 4,3 mlrd. eurų, savivaldybių pajamos sudarys 7,4 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,4 mlrd. eurų.
Kitų metų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė Seimui turi pateikti vėliausiai iki penktadienio, spalio 17 dienos. Parlamente su biudžetu susiję įstatymai paprastai priimami gruodį.
