„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovo Artūro Potelio teigimu, kuro kainų dinamika pirmiausia veikia transporto sektorių. Vis dėlto, jos poveikį jaučia ir statybų bei prekybos, taip pat apdirbamosios pramonės įmonės. Kaip prognozuoja kreditų biuras, 2026 m. pabaigoje bankrutuojančių įmonių skaičius gali pasiekti 915, o labiausiai išsiskiria didmeninės ir mažmeninės prekybos (226), statybos (167) bei transporto ir saugojimo (125) sektoriai.
„Tiek brangesnis, tiek ir nepastoviai kainuojantis dyzelinas didina logistikos, pristatymo, technikos eksploatavimo ir tiekimo grandinės sąnaudas. Įmonės, kurios negali greitai perkelti šių sąnaudų klientams, patiria maržų spaudimą, o tai vėliau gali nulemti augančias skolas, vėluojančius atsiskaitymus ir didesnę bankroto riziką“, – sako A.Potelis.
Jis prideda, kad daug įtakos verslo sveikatai turi ir „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos. Eksperto teigimu, net ir joms nuslūgus, daugeliui įmonių paskolų, lizingo, faktoringo ir apyvartinio finansavimo kaina vis dar išlieka reikšminga.
-
Per pusmetį – beveik 500 bankrotų: tarp jų ir gerai žinomos Lietuvos įmonės
-
Kada buvo geriausias metas pradėti verslą Lietuvoje: tyrimas išskyrė vienus metus
-
Augantys kaštai verčia smulkųjį verslą peržiūrėti kainas: kaip tam pasiruošti?
-
Įmonių skolos mažėja, tačiau sąskaitų areštai siunčia kitokį signalą
„Tai ypač svarbu tiems verslams, kurie dirba su maža marža arba turi didelį skolintų lėšų poreikį. Dėl to finansavimo sąnaudos tampa vienu iš veiksnių, lemiančių, ar įmonė gali atlaikyti laikiną pajamų sumažėjimą ar atsiskaitymų vėlavimą“, – paaiškina A.Potelis.
Galiausiai, anot pašnekovo, reikšmingą poveikį sukuria infliacija, veikianti per sąnaudas ir paklausą. „Viena vertus, įmonėms brangsta darbo užmokestis, paslaugos, nuoma, remontas, logistika ir kitos kasdienės veiklos sąnaudos. Kita vertus, aukštesnės kainos mažina realią gyventojų perkamąją galią, todėl daliai verslų sunkiau išlaikyti pardavimų apimtis. Tai ypač aktualu prekybai, tačiau per užsakymų mažėjimą ar atsiskaitymų vėlavimą paliečia ir gamybą, transportą bei statybų grandinę.“
Transporto sektorius – vienas jautriausių
Vertinant situaciją konkrečiuose veiklos sektoriuose, išsiskiria transporto ir saugojimo sektorius. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiuo metu užfiksuoti 68 perėjimai į bankrutuojančią būseną, o metų pabaigoje skaičius gali išaugti iki 125, kai 2025 m. tokių atvejų buvo 86.
Kaip komentuoja A.Potelis, šiam sektoriui spaudimą kelia ne tik rinkos paklausos svyravimai, bet ir auganti skolų bei nemokumo rizika. Anot jo, antrąjį šių metų pusmetį galima tikėtis didesnės sektoriaus diferenciacijos.
„Svyruojanti krovinių paklausa, spaudimas maržoms, kuro ir darbo sąnaudų lygis, ilgi atsiskaitymo terminai ir priklausomybė nuo eksporto rinkų – pagrindiniai rizikos veiksniai. Mažesnės įmonės, turinčios ribotą apyvartinį kapitalą, šį spaudimą jaučia labiausiai, ir nors sektorius dar nėra pasiekęs krizės taško, įtampą keliančių signalų daugėja. Antrąjį metų pusmetį verslams reikės pasirūpinti ne tik pardavimų apimčių didinimu, bet ir tinkamai suvaldyti pinigų srautus, atsiskaitymų terminus bei sugebėti išlaikyti pakankamą finansinį rezervą. Vadovams taip pat pravartu pagalvoti ir apie finansinių atsiskaitymų rizikos valdymą, pasitelkiant įmonių atrankos, reitingavimo, monitoringo ir kitus įrankius“, – pastebi ekspertas.
Statybų sektoriuje – mišrūs signalai
Įtampos netrūksta ir tarp Lietuvos statybos įmonių. „Creditinfo Lietuva“ vertinimu, šis sektorius vis dar išlieka tarp rizikingiausių pagal absoliutų bankrotų skaičių, skolų mastą ir finansinio spaudimo požymius. Kreditų biuro duomenimis, iki šių metų liepos 14 d. fiksuota 90 perėjimų į bankrotą, o pagal dabartinius tempus metų pabaigoje bankrutuojančių statybos įmonių skaičius gali pasiekti 167: 2025 m. tokių buvo 231.
Kaip komentuoja A.Potelis, pagrindiniai veiksniai, palaikantys įtampą statybų sektoriuje, yra apyvartinio kapitalo trūkumas, ilgi atsiskaitymo terminai, priklausomybė nuo užsakovų mokėjimo drausmės, aukšta finansavimo kaina ir spaudimas projektų maržoms. Anot jo, subrangovai dažnai riziką pajunta anksčiau nei pagrindiniai rangovai, nes jų pinigų srautai labiau priklauso nuo grandinės viršuje esančių mokėjimų.
„Vis dėlto, antroje metų pusėje galima toliau tikėtis įtempto, bet kiek atsargesnio vaizdo. Jei užsakymų portfeliai stabilizuosis ir atsiskaitymai nevėluos, bankrotų tempas gali likti mažesnis nei 2025 m. Tačiau įmonės, dirbančios su mažomis maržomis, turinčios didelį skolų krūvį arba priklausomos nuo kelių didelių projektų, išliks pažeidžiamos. Todėl šį laikotarpį svarbiausia bus stebėti ne tik naujų projektų apimtis, bet ir atsiskaitymų terminus, skolų dinamiką, areštų atsiradimą bei partnerių mokumo pokyčius. Tam galima pasitelkti įmonių stebėsenos, kitus įrankius, kurie padėtų laiku užfiksuoti verslo riziką didinančius veiksnius“, – sako pašnekovas.
Prekybos sektoriui – daugiausiai dėmesio
Statybų ir transporto sektoriai Lietuvoje patenka tarp lyderių, vertinant jų rizikingumą. Tačiau šalyje šiemet labiausiai išsiskiria prekybos sektorius. Naujausi duomenys rodo: į bankroto poziciją pereinančių įmonių tempas nemažėja, o kai kurie finansinio spaudimo indikatoriai – stiprėja.
Skaičiuojama, kad didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje su bankrotu susiduria 121 subjektas. Pagal dabartinį tempą metų pabaigoje šis skaičius galėtų siekti apie 226 atvejus, palyginti su 213 atvejų 2025 m. Teigiama, jog bankrotų rizika sektoriuje išlieka aukšta ir gali būti šiek tiek didesnė nei pernai.
„Ypač išsiskiria čia veikiančių verslų areštų suma 2026 m. prekybos sektoriuje fiksuoti 443 areštai, kurių bendra suma siekia apie 40,4 mln. Eur. 2025 m. buvo 854 areštai už 27,6 mln. Eur. Be to, vieno arešto vidutinė suma grubiai išaugo nuo maždaug 32 tūkst. iki 91 tūkst. Eur – t. y., beveik tris kartus. Nors areštų skaičius kol kas mažesnis, jų suma jau viršija praėjusių metų lygį, o tai gali reikšti didesnius pavienius įsipareigojimų nevykdymo atvejus“, – komentuoja A.Potelis.
Paklaustas, kas labiausiai lemia tokią sudėtingą padėtį, jis išskiria spaudimą maržoms, lėtesnį vartojimo atsigavimą, atsargų finansavimo poreikį, taip pat didesnes nuomos, logistikos ir darbo sąnaudas bei stiprią konkurenciją kainų segmente.
„Dalis prekybos įmonių yra jautrios sezoniškumui ir atsiskaitymo terminams, todėl net nedidelis apyvartos sumažėjimas gali greitai pavirsti likvidumo problemomis. Pridėkime augančias kuro kainas, infliacijos mažinamą vartotojų jautrumą kainai bei „Euribor“ palūkanų normas ir turėsime visą pluoštą riziką didinančių veiksnių. Atsižvelgiant į tai, prekybos sektoriuje bankrotų rizika 2026 m. išlieka padidėjusi. Todėl likusią metų dalį verta atidžiai stebėti ne tik pardavimų apimtis, bet ir skolų dinamiką, areštų sumas, mokėjimo drausmę bei partnerių finansinės būklės pokyčius“, – pabrėžia „Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas A.Potelis.
