Sekite 15min Google
Rinkos dalyviai šiuo metu beveik neabejoja tokiu sprendimu. Jų vertinimu, tikimybė, kad ECB rugsėjį padidins palūkanų normas, siekia 99 proc.
„Nepaisant to, kad infliacijos augimą euro zonoje šiuo metu daugiausia skatina energijos kainos, ECB bus sunku ignoruoti faktą, kad bendras infliacijos lygis vėl kyla ir reikšmingai viršija 2 proc. tikslą. Po pandemijos laikotarpio centriniai bankai tapo gerokai jautresni infliacijos rizikai, todėl tikėtina, kad ECB rinksis veikti iš anksto, net jei palūkanų didinimas savaime neišspręs energijos kainų problemos“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir vadovė.
Rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje pakilo iki 3,3 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. rugsėjo. Vis dėlto detalesni duomenys rodo, kad didžiausias kainų augimo spaudimas tebėra susijęs su energetikos sektoriumi.
Konfliktui Irane vėl paaštrėjus, energijos kainų infliacija euro zonoje išaugo iki 14 proc. ir buvo didžiausia nuo 2023 m. pradžios. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugusios naftos ir gamtinių dujų kainos Europoje.
Tuo metu kiti ECB sprendimams itin svarbūs infliacijos rodikliai išlieka santykinai stabilūs. Paslaugų infliacija rugpjūtį sumažėjo iki 3 proc. ir buvo mažiausia per keturis mėnesius, o grynoji infliacija, neįtraukianti energijos ir maisto kainų, siekė 2,4 proc. ir iš esmės išliko tokio pat lygio kaip prieš konflikto Irane pradžią.
Tačiau išankstiniai indikatoriai rodo, kad artimiausiu metu galima tikėtis infliacijos šuolio paslaugų segmente, kuriam itin daug dėmesio skiria ECB. „Indeed“ portalo duomenys rodo, kad darbo užmokesčio augimo tempas liepą siekė 3 proc. ir buvo sparčiausias per pusantrų metų. ECB gali tokį darbo užmokesčio šuolį interpretuoti kaip signalą, kad energetikos infliacija persimeta į paslaugų segmentą per didesnius atlyginimus, t. y. stiprėjant euro zonos ekonomikai ir augant kainoms, euro zonos įmonių darbuotojai didina spaudimą darbdaviams kelti algas, ką darbdaviai ir daro. Šiuo atveju tokia atlyginimų dinamika gali būti papildomu signalu ECB, kad atėjo laikas dar kartą padidinti palūkanas.
Euro zonos ekonomika išlaiko pagreitį
Anot R.Ežerskienės, dar vieną palūkanų normų padidinimą palaiko ir euro zonos ekonomikos būklė.
„ECB sprendimams svarbi ne tik infliacija, bet ir ekonomikos gebėjimas atlaikyti griežtesnę pinigų politiką. Nors euro zonos ekonomikos augimas išlieka nuosaikus, pastaraisiais mėnesiais matome vis daugiau atsigavimo ženklų tiek Vokietijoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai leidžia ECB daugiau dėmesio skirti infliacijos kontrolei nesibaiminant, kad vienas papildomas palūkanų normų padidinimas reikšmingai sulėtins ekonomikos aktyvumą“, – teigia ji.
Euro zonos ekonomika taip pat kol kas pasirodė esanti atsparesnė energijos kainų šokui nei per 2022-2023 m. energetikos krizę. Viena iš priežasčių gali būti augančios gynybos išlaidos, kurios vis stipriau prisideda prie ekonominio aktyvumo ir iš dalies kompensuoja brangesnės energijos poveikį.
Gruodžio sprendimas dar neaiškus
„Citadele“ banko vertinimu, rugsėjo sprendimas didinti palūkanų normas iki 2,5 proc. atrodo beveik neišvengiamas. Vis dėlto dėl tolesnių ECB veiksmų aiškumo kol kas mažiau.
Rinkos šiuo metu vertina, kad dar vieno palūkanų normų didinimo tikimybė po rugsėjo posėdžio siekia vos 19 proc., tačiau gruodžio mėnesio posėdžiui priskiriama 56 proc. tikimybė, kad ECB normas didins dar kartą.
„Kol kas anksti spręsti dėl gruodžio. Vis dėlto palūkanų normų didinimas virš 2,5 proc. atrodytų gerokai sudėtingesnis sprendimas, nes tuomet ECB jau tektų daugiau dėmesio skirti ne tik infliacijai, bet ir galimam neigiamam poveikiui ekonomikos augimui“, – sako R.Ežerskienė.
Ką tai reikštų paskolų gavėjams?
Remiantis „Citadele“ banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma banke siekia 144 tūkst. eurų, o vidutinis paskolos terminas – 25 metai.
Esant 2 proc. „Euribor“ palūkanų normai, tokios paskolos mėnesio įmoka sudarytų apie 732 eurus. Jei „Euribor“ padidėtų iki 2,5 proc., mėnesio įmoka išaugtų iki 772 eurų.
Tai reiškia, kad vienas 25 bazinių punktų ECB palūkanų normų padidinimas vidutinę mėnesio būsto paskolos įmoką Lietuvoje padidintų maždaug 20 eurų. Jei rugsėjį palūkanų normos bus pakeltos, nuo konflikto Irane pradžios bendras poveikis vidutinės būsto paskolos įmokai siektų apie 40 eurų per mėnesį.
Anot „Citadele“ banko, vertinant spartų darbo užmokesčio ir ekonomikos augimą, toks paskolų įmokų padidėjimas daugumai namų ūkių neturėtų tapti reikšmingu finansiniu iššūkiu.
