Pastaruosius penkerius-šešerius metus Lietuva gyveno ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Net ir pandemijos, karo ir infliacijos sąlygomis augo BVP, eksportas, plėtėsi technologijų sektorius. Dažnas kalbėjo apie Lietuvos ekonomikos stebuklą. Pavyzdžiui, Estijoje apie Lietuvos ekonomikos sprendimus jau ne vienerius metus sklando įvairios istorijos, kaip anksčiau mūsų šalyje buvo kalbama apie Estiją.
Tačiau ekonomikos stebuklų nebūna. Stebuklus kuria tik sunkus darbas, o ypač tada, kai nuolat keičiasi geopolitika ir konkurencinės sąlygos.
Kokie veiksniai keičia Lietuvos konkurencingumą šiandien?
Pirmiausia – užsitęsę konfliktai. Rusijos karas prieš Ukrainą jau tapo ilgalaikiu geopolitiniu konfliktu. Karas ir įtampa Artimuosiuose Rytuose didina energetikos kainų ir tiekimo grandinių riziką. Dar pridėkime JAV tarifus. Visa tai reiškia daugiau neapibrėžtumo investuotojams ir daugiau spaudimo Europos pramonei.
Antra – atėjus krizei Europoje visi kovoja pirmiausiai už save. Ir mes turime už save kovoti.
Taip, mes džiaugiamės bendra rinka ir norėtųsi, kad integracijos ir koordinavimosi būtų daugiau, bet kol kas patirtis rodo, kad pirmomis krizės dienomis visi gelbėjasi kas kaip gali.
2022 m. dėl karo ir išaugusių energijos kainų kiekviena šalis (pradedant Vokietija) pylė subsidijas savo pramonei. Sakytum, ne visai galima pagal valstybės pagalbos reglamentus, bet išeičių rado. Štai ir dabar Vokietija suruošė didžiules subsidijas 2000 didžiausių savo pramonės įmonių elektros kainoms subsidijuoti. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės turės konkuruoti su Vokietijos valstybės remiamomis gamyklomis.
2022 metais mūsų šalyje infliacija buvo dviženklė, o elektros ir dujų kainos smarkiai spaudė pramonę. Tuomet Vyriausybė priėmė sprendimą kompensuoti elektros kainas ne tik gyventojams, bet ir įmonėms. Tai buvo politiškai ir fiskaline prasme nepopuliarus sprendimas, tačiau alternatyva galėjo būti daug blogesnė – didelių gamyklų užsidarymas. Ar šiandien Lietuva pasiruošusi pakovoti už savo pramonę?
Trečia – Lietuva nėra pigios darbo jėgos šalis. Atlyginimai auga, darbuotojai brangsta. Tai yra natūralus ekonomikos vystymosi procesas, tačiau tai reiškia, kad dalis investuotojų peržiūri savo planus. Investuotojai visada lygina alternatyvas – Lenkiją, Slovakiją, Rumuniją, Balkanus ar Aziją.
Todėl Lietuva turi aiškiai atsakyti į klausimą: kuo mes išsiskiriame šiandien?
Aš manyčiau, kad tai galėtų būti greitis priimant sprendimus, Vyriausybės ir valstybės institucijų proaktyvumas (kas lėmė „Rheinmentall“ atėjimą į Lietuvą), moderni infrastruktūra, stipri švietimo sistema, produktyvumas ir gyvybinga inovacijų ekosistema. Investuotojai renkasi šalis, kurios gali pasiūlyti stabilumą, talentus ir efektyvią infrastruktūrą.
Todėl klausimas Vyriausybei šiandien paprastas: ar Lietuva pasiruošė kitai ekonomikos fazei, ar vis dar gyvena praėjusio pakilimo inercija? Ar ne per daug laiko užima šalyje nuo 2024 m. lapkričio trunkanti politinė suirutė ir ne per mažai dėmesio skiriama tam, kas ir kūrė Lietuvos sėkmės istorijas?
„Continental“ pasitraukimas dar nėra ekonomikos krizė. Bet tai yra rimtas įspėjimas, kad ekonomikos stebuklai nėra amžini ir nėra savaiminiai.
„Google Trends“: kuo domisi Lietuvos gyventojai
„Google Trends“ – įrankis, leidžiantis stebėti ir analizuoti populiariausias paieškos tendencijas internete. Šis turinys yra „Google“ finansuojamo projekto dalis, kuriuo siekiama populiarinanti „Google Trends“.
