Pagal Darbo kodeksą atsakymas aiškus: ne visada pirmas yra tas, kuris pirmas pateikė prašymą.
Pasak R.Joskaudienės, kasmetinės atostogos turi būti planuojamos pagal atostogų suteikimo eilę, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas darbuotojų grupes, turinčias prioritetą. DK 128 straipsnyje numatyta, kad už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal darbovietėje sudaromą kasmetinių atostogų suteikimo eilę.
Kas turi pirmumo teisę renkantis atostogų laiką?
Pagal DK 128 straipsnio 4 dalį, sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę, prioriteto tvarka atsižvelgiama į šių darbuotojų pageidavimus:
1. nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų;
2. darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų;
3. darbuotojų, auginančių du ir daugiau vaikų;
4. darbuotojų, kurie paskutiniais kalendoriniais metais atostogavo mažiau negu dešimt darbo dienų;
5. darbuotojų, turinčių nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.
Anot R.Joskaudienės, ši pirmenybė nereiškia absoliučios teisės bet kada pasirinkti bet kurį laikotarpį, visiškai neatsižvelgiant į darbovietės veiklą.
Vis dėlto darbdavys, sudarydamas atostogų grafiką, privalo paisyti Darbo kodekse nustatytos prioritetų eilės ir darbuotojų pageidavimų.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat akcentuoja, kad atostogų suteikimas yra darbuotojo ir darbdavio interesų derinimas: darbuotojas turi teisę ilsėtis jam tinkamu laiku, o darbdavys turi pareigą organizuoti darbą taip, kad nenukentėtų įmonės ar įstaigos veikla.
Kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų?
DK 128 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas.
„Tai taikoma, pavyzdžiui, nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo ir derina atostogas prie egzaminų, įskaitų, baigiamojo darbo rengimo, laboratorinių darbų ar konsultacijų; taip pat darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ar asmenis su negalia, bei kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacija ar išvada“, – teigė R.Joskaudienė.
Kiek atostogų priklauso?
Bendra taisyklė, anot R.Joskaudienės, tokia: darbuotojui suteikiamos ne trumpesnės kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba ne trumpesnės kaip 24 darbo dienų atostogos, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę.
„Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, suteikiamos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės kasmetinės atostogos“, – aiškino teisininkė.
Pasak jos, atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau bent viena jų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, arba ne trumpesnė kaip 12 darbo dienų, jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę. Kai darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, ši dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Dar viena svarbi praktinė detalė
Jeigu darbdavio vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 10, Darbo kodekse numatyta, kad tokiam darbdaviui netaikomos kasmetinių atostogų suteikimo eilės nustatymo taisyklės pagal DK 128 straipsnio 4 dalį – tokiu atveju kasmetinės atostogos suteikiamos šalių susitarimu.
Todėl teisingas atostogų planavimas, anot R.Joskaudienės, nėra vien formalumas. Tai, pasak jos, yra darbo teisės reikalavimas, darbuotojų lygiateisiškumo klausimas ir prevencinė priemonė, padedanti išvengti konfliktų darbovietėje.
„Trumpai tariant: atostogos turi būti planuojamos ne pagal simpatijas, ne pagal „kas garsiau prašo“ ir ne vien pagal prašymo pateikimo datą, o pagal Darbo kodekse nustatytą tvarką, darbuotojų prioritetus ir pagrįstą šalių interesų suderinimą“, – apibendrino ji.
