Kaip veikia atmintis
„Atmintis nėra tik įgimtas gebėjimas – tai sistema, kurią galima treniruoti“, – teigia psichologijos ir neuromokslų dėstytoja, mokslų daktarė Elva Arulchelvan iš Dublino universiteto.
Anot jos, maži kasdieniai pokyčiai, kaip dėmesio valdymas ar mokymosi struktūravimas, gali stipriai pagerinti tai, kiek informacijos įsimename ir kaip ilgai ją išlaikome.
Atmintis smegenyse veikia trimis pagrindiniais etapais, kuriuose dalyvauja skirtingos jų sritys.
Sensorinė atmintis trunka vos milisekundes ir fiksuoja pirminius pojūčius – vaizdus, garsus, kvapus. Šią informaciją apdoroja atitinkamos jutiminės smegenų žievės sritys.
Darbinė (trumpalaikė) atmintis laikinai laiko ir apdoroja nedidelį informacijos kiekį. Ji leidžia atlikti skaičiavimus mintyse, sekti instrukcijas ar suprasti tekstą. Šią funkciją daugiausia palaiko priekinė smegenų žievė, atsakinga už dėmesį ir mąstymą.
Ilgalaikė atmintis saugo informaciją nuo minučių iki viso gyvenimo. Ji apima tiek faktus ir įvykius, tiek įgūdžius ar įpročius. Už ją atsakingos kelios smegenų struktūros, įskaitant hipokampą, smilkinines skiltis, migdolinį kūną ir bazinius ganglijus.
Darbinė atmintis veikia kaip „vartai“ į ilgalaikę, tačiau ji labai ribota – vienu metu galime apdoroti tik nedidelį informacijos kiekį.
5 būdai, kaip pagerinti atmintį
1. Padėkite telefoną į šalį
Net ir padėtas šalia, išmanusis telefonas mažina mūsų gebėjimą susikaupti. Smegenys vis tiek jį „stebi“, todėl dalis dėmesio nuolat nukreipiama.
Tai reiškia, kad mažiau resursų lieka informacijai įsiminti. Sprendimas paprastas – telefoną laikyti kitame kambaryje, kai reikia susikaupti.
2. Mažinkite stresą
Stresas ir nerimas užima darbinės atminties „vietą“. Kai galvoje sukasi daug minčių, mažiau lieka vietos naujai informacijai.
Padėti gali paprasti kvėpavimo pratimai ar dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness )technikos.
Net kelių minučių lėtas kvėpavimas gali nuraminti nervų sistemą ir pagerinti koncentraciją.
3. „Suskaldykite“ informaciją
Atmintis geriau veikia, kai informacija suskirstoma į prasmingus vienetus (angl. chunking).
Pavyzdžiui, telefono numeriai ar sąrašai lengviau įsimenami, kai jie sugrupuojami. Ta pati taisyklė galioja mokantis – keliolika faktų lengviau įsiminti, kai jie suskirstyti į 3–4 temas.
4. Aktyviai prisiminkite
Vien tik skaitymas nėra efektyvus. Kur kas geriau – bandyti aktyviai atkurti informaciją.
Tai gali būti testai, kortelės ar bandymas paaiškinti temą be užrašų.
Kiekvienas toks bandymas stiprina nervinius ryšius ir palengvina vėlesnį prisiminimą.
5. Darykite pertraukas
Mokymasis veikia geriau, kai jis paskirstytas laike, o ne sutelktas į vieną ilgą sesiją.
Šis reiškinys vadinamas „užmiršimo kreive“ – informacija greitai nyksta, jei jos nepakartojame.
Tačiau pertraukos tarp mokymosi sesijų leidžia informacijai įsitvirtinti ilgiau.
