2025-05-05 19:50

Atsargiai, sukčiai: feisbuke plinta fiktyvūs el. parduotuvių „uždarymai“ su nuolaidomis iki 80 proc.

Feisbuke plinta netikrų elektroninių parduotuvių įrašai, kuriuose skelbiama apie „uždarymą“ ir neva vykstantį didžiulį išpardavimą. Paspaudus nuorodą, lankytojai nukreipiami į fiktyvias svetaines, siūlančias drabužius ir aksesuarus įsigyti su 80 proc. nuolaida. Ekspertai įspėja – tai dar vienas sukčiavimo būdas, kuriuo siekiama apgauti pirkėjus.
El.prekyba
El.prekyba / Shutterstock nuotr.

„Po daugelio metų meilės ir atsidavimo savo butikui „Stilius-Vilnius“, deja, atėjo laikas atsisveikinti...“ – tokiais žodžiais bandoma sujaudinti vartotojus ir nukreipti juos į netikrą elektroninę parduotuvę.

Istorija apie smulkaus verslo nesėkmę, kovą su didžiaisiais tinklais ir finansinį nepriteklių skamba įtikinamai, bet slepia apgaulę.

screenshot/Fiktyvi parduotuvė „Stilius-Vilnius“
screenshot/Fiktyvi parduotuvė „Stilius-Vilnius“

Tekste – neatitikimai

Kaip ir dažnai tokiais atvejais, tekste gausu neatitikimų. Nors istoriją pasirašo „Clara ir Jana“, pasakojimas tęsiamas vyrišku balsu: „Neseniai man nusišypsojo laimė tapti seneliu...“ – šis prieštaravimas leidžia įtarti, kad tekstą generavo dirbtinis intelektas.

Panaši žinutė sklinda ir iš kitos fiktyvios paskyros – „Novik Vilnius“. Šįkart žinutę pasirašo „su visa meile – Jurgita ir Tomas“, kurie taip pat pasakoja apie naują gyvenimo etapą – tapimą seneliais.

„Šis naujas gyvenimo etapas suteikė gilią prasmę, ir dabar norime daugiau laiko skirti savo anūkams, kurie tapo mūsų gyvenimo šviesa...“ – rašoma.

Kaip ir pirmuoju atveju, istorija veda į fiktyvią parduotuvę, siūlančią „elegantiškų moteriškų suknelių kolekciją“ su didžiulėmis nuolaidomis.

screenshot/Fiktyvi parduotuvė „Novik Vilnius“
screenshot/Fiktyvi parduotuvė „Novik Vilnius“

Ekspertai ragina būti budriems

„Sukčiai jau kurį laiką naudoja tokias taktikas – sukuria netikrą „Facebook“ ar „Instagram“ paskyrą, kai kuriais atvejais pasinaudoja nulaužtomis, tada nuperka reklamas ir taip jų netikri puslapiai gauna didelį matomumą“, – 15min sakė „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius, ESET ekspertas Lukas Apynis.

Asmeninio archyvo nuotr./Lukas Apynis, ESET IT inžinierius
Asmeninio archyvo nuotr./Lukas Apynis, ESET IT inžinierius

Pasak jo, prieš perkant iš mažai žinomų internetinių parduotuvių, verta pasitikrinti jų patikimumą.

Vienas paprasčiausių būdų – apsilankyti svetainėje who.is ir pasižiūrėti, kada sukurtas puslapis. Sukčių puslapiai dažnai būna registruoti visai neseniai.

Anot L.Apynio, pastebėjus įtartiną svetainę, apie ją rekomenduojama pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC).

Jei puslapis pripažįstamas kenkėjišku, NKSC gali jį blokuoti visiems Lietuvos vartotojams – taip apsaugomi ir kiti gyventojai.

Būtent taip ir nutiko su fiktyvia svetaine „Stilius-Vilnius“, ji, po 15min kreipimosi į NKSC – jau užblokuota.

SUSIJĘ: Bandymai pažaboti el. prekybos chuliganus: daliai vartotojų svetainės tebėra pasiekiamos ir štai kodėl

Policija taip pat įspėja

Kaip anksčiau rašė 15min, netikros el. parduotuvės yra viena dažniausių internetinio sukčiavimo formų, todėl gyventojai raginami būti itin atsargūs.

Policija primena, į ką atkreipti dėmesį:

  • Netikros el. parduotuvės kopijuoja žinomų prekių ženklų dizainą, logotipus ir turinį, kad atrodytų autentiškai.
  • Sukčiai dažnai rašo su gramatinėmis klaidomis ar naudoja automatinį vertimą, o tekstai atrodo nerišlūs.
  • Prekės siūlomos už nerealiai mažą kainą, kuri gerokai skiriasi nuo įprastos rinkoje.
  • Prekiautojai-sukčiai mėgsta reklamuotis socialiniuose tinkluose, iliustruodami savo nuorodas vogtomis garsenybių nuotraukomis ir „rekomendacijomis“.
  • Netikroje el. parduotuvėje gali būti nurodyti neišsamūs arba neveikiantys prekybininko duomenys: telefono numeris, adresas ar el. paštas, neaprašyta prekių ir pinigų grąžinimo politika.
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą