Atlikus bandymą Baltijos šalys į senąją sistemą nebegrįš – sekmadienį po pietų jos pradės sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais ir taps visiškai energetiškai nepriklausomos nuo Rusijos.
Pasak Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“, Baltijos šalių atsijungimas nuo rusiškos sistemos prasidės 6 valandą ryto, o atsijungus, apie 9 valandą, jos pradės izoliuoto darbo bandymą, truksiantį maždaug iki sekmadienio popietės.
Atsijungiant nuo IPS/UPS sistemos, pirmiausia bus atjungiamos Lietuvos linijos su Rusijos Kaliningrado sritimi, kuri po sinchronizavimo veiks izoliuotai, vėliau bus atjungiamos Lietuvos, Latvijos bei Estijos linijos su Rusija ir Baltarusija.
Iš Lietuvoje pastaraisiais metais buvusių 11 linijų su Baltarusija pastaruoju metu veikė tik viena, iš šešių su Kaliningrado sritimi – trys. Jau vasarį numatoma pradėti jų išmontavimą.
Izoliuoto darbo bandymo metu trijų Baltijos šalių operatorėms – „Litgrid“, Latvijos AST bei Estijos „Elering“ – savarankiškai valdant sistemos dažnį bus tikrinamas jos atsparumas įvairiems trikdžiams, pasirengimas veikti izoliuotai, atliekami dažnio ir įtampos stabilumo testai.
Sistemos dažnį trys operatorės koordinuotai valdys savo centruose. Tiek savaitgalį, tiek po to Lietuvoje dažnis bus valdomas Viršuliškėse esančiame „Litgrid“ sistemos valdymo ir duomenų saugos centre.
Nors Baltijos šalyse, ypač Latvijoje bei Estijoje, pastaruoju metu buvo bandymų klaidinti ir gąsdinti vietos gyventojus, esą dėl artėjančios sinchronizacijos nutrūks elektros tiekimas, Lietuvos vadovai bei už energetiką atsakingų institucijų pareigūnai tikina, kad savaitgalio procesams visiškai pasirengta, o vartotojai jų nepajus.
Pasak „Litgrid“, izoliuoto darbo bandymo metu didžioji dalis elektros bus gaminama vietos šaltinių – saulės ir vėjo jėgainių, hidroelektrinių ir šiluminių elektrinių. Lietuvoje bus parengti veikti Lietuvos elektrinės 8 ir 9 blokai, Panevėžio bei Mažeikių „Orlen Lietuvos“ elektrinės.
Svarbiausių šalies energetikos objektų, taip pat ir sinchronizavimui būtinos jungties su Lenkija „LitPol Link“, apsaugą savaitgalį ketina sustiprinti ir Viešojo saugumo tarnybą (VST). Jos vadovas Viktoras Grabauskas BNS teigė, jog šiuose objektuose padidintas parengties lygis, pareigūnų skaičius, „LitPol Link“ objektų Alytuje apsaugai bus pasitelktas kariuomenės sraigtasparnis.
Pasibaigus izoliuoto darbo bandymui, sekmadienį popiet Baltijos šalys per „LitPol Link“ jungtį bus tiesiogiai sujungtos su Lenkija ir visa kontinentinės Europos sinchronine zona.
Pasak „Litgrid“, prognozuojamos bandymo sąnaudos Lietuvoje siekia 5,9 mln. eurų, jos jau įtrauktos į papildomų paslaugų elektros tarifo dedamąją.
Atskirą savo elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, siekdama įtikinti Latviją ir Estiją anksčiau sinchronizuotis su Europa, Lietuva atliko 2023-ųjų balandį. Tuomet šalies tinklas nuo rusiškos sistemos buvo atjungtas apie 10 valandų ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai.
Nors Lietuva, Latvija ir Estija rusiškos ir baltarusiškos elektros nebeperka jau kelerius metus, jos iki šiol vis dar veikė rusiškoje IPS/UPS sistemoje, kurios dažnis centralizuotai buvo reguliuojamas Maskvoje.
Paraišką jungtis prie kontinentinės Europos tinklų Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai tuometinei tarptautinei elektros perdavimo koordinavimo sąjunga (UCTE) pateikė dar 2007 metais.
Iš viso investicijos į sinchronizavimą siekia daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,2 mlrd. eurų, arba 75 proc. visų kaštų – Europos Sąjungos (ES) finansavimas. Lietuvoje investuota 0,7 mlrd. eurų.
