Portugalijos valstybės skola šiuo metu sudaro beveik 130 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) rugsėjį įspėjo apie didėjančią riziką, kuri gali suvaržyti Portugalijos galimybes mokėti savo skolas, tačiau pripažino, kad padėtis kol kas yra valdoma.
Jeigu Portugalijoje atsinaujintų krizė, tai suduotų skaudų smūgį visai ES.
Jeigu Portugalijoje atsinaujintų krizė, tai suduotų skaudų smūgį visai Europos Sąjungai (ES), kurios ekonomikos augimas stringa, daugelyje šalių į valdžią ateina populistai, o Didžioji Britanija nusprendė pasitraukti iš bloko. Be to, tai parodytų, kad iki Europos bloko skolų problemų sprendimo dar toli.
Vokietijos politikai nerimauja dėl Portugalijos mokesčių ir biudžeto politikos, kuri pastaruoju metu buvo švelninta ir dėl to padidėjo naujos krizės rizika.
„Portugalija daro didžiulę klaidą, jeigu nebesilaiko savo įsipareigojimų, – dar vasarą pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. – Jiems reikės naujos pagalbos programos. Ir jie ją gaus.“
Ministro pareiškimas sukėlė Portugalijos vyriausybės pasipiktinimą, o šalies premjeras Antonio Costa patikino, kad nuogąstavimai dėl reikšmingų skolų problemų yra nepagrįsti.
Tačiau kalbos apie galimą naują krizę ir jos pasekmes Europai nenutilo.
Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad Portugalijos ekonomikos problemos yra didesnės, negu atrodė anksčiau. Praėjusį penktadienį Portugalijos centrinis bankas paskelbė prognozuojąs, kad bendrosios investicijos į pagrindinį turtą – bendras valstybės ir privačių investicijų rodiklis – 2016 metais sumažės 1,8 procento.
Metinis BVP augimo tempas šiemet kol kas sudaro 0,9 proc. ir yra perpus lėtesnis, negu tikėjosi vyriausybė, o vartotojų išlaidos ir eksportas auga labai nuosaikiai.
Dabar ekspertai ima manyti, kad priemonių, kurių Portugalija ėmėsi mainais į tarptautines 78 mlrd. eurų vertės paskolas, nepakako ilgalaikiam ekonomikos stabilumui užtikrinti. Lisabona nuo 2011 metų didino mokesčius, karpė valstybės išlaidas ir įgyvendino darbo rinkos reformas, siekdama sumažinti biudžeto deficitą ir paskatinti užimtumo augimą. Visa tai padėjo Portugalijai 2014 metais pasitraukti iš pagalbos programos.
Tačiau pernai, artėjant parlamento rinkimams, Portugalijos politikų noras įgyvendinti nepopuliarias reformas pastebimai sumažėjo. O lapkritį į valdžią atėjusi naujoji socialistų vyriausybė, ilgai netrukusi, panaikino biudžetininkų darbo užmokesčio sumažinimą, padidino minimalų darbo užmokestį ir pradėjo likviduoti specialiuosius gyventojų pajamų mokesčius.
Buvo manyta, kad griežto taupymo politikos atsisakymas paskatins vartotojų išlaidų ir viso ekonominio aktyvumo augimą, tačiau to neįvyko. Antrąjį ketvirtį vartotojų išlaidų augimas sulėtėjo nuo 2,6 proc. ketvirčiu anksčiau iki 1,7 proc., tuo tarpu oficialiai buvo prognozuota, kad jų augimas per visus 2016 metus sieks 2,4 procento.
TVF mano, kad dėl politikos pokyčių „atsirado neapibrėžtumas, kuris greičiausiai yra vienas iš esminių veiksnių, skatinančių investicijų mažėjimą“.
Portugalijos finansų ministras Mario Centeno teigia, kad vyriausybė planuoja imtis tam tikrų priemonių verslui paremti ir, pvz., tiems, kurie toliau investuos į plėtrą, bus pasiūlytos mokesčių lengvatos. Ministras tvirtina, kad nedarbo lygio smukimas nuo pernykščių 12,3 proc. iki 11,1 proc. šių metų liepą rodo, kad vyriausybės politika yra veiksminga ir ekonomikos augimas ateityje spartės.
Tačiau ekonomistų ir investuotojų tai neįtikina. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad Portugalijos skolinimosi kaina didėja – Portugalijos obligacijų pajamingumas per paskutinius 12 mėnesių išaugo, tuo tarpu visoje euro zonoje, išskyrus Graikiją, šis rodiklis mažėjo.
