Nors ECB kovą nepadidino bazinių palūkanų normų, 6 mėnesių EURIBOR jau reaguoja į galimus palūkanų didinimus ateityje. Ši vidutinė palūkanų norma, už kurią euro zonos bankai skolina pinigus vieni kitiems, tiesiogiai susijusios su būsto paskolų įmokomis.
„Artea“ banko 15min pateiktais duomenimis, 12 mėn. ir 6 mėn. EURIBOR nuo karo Irane pradžios pakilo atitinkamai 0,5 ir 0,34 proc. punkto ir, pirmadienio duomenimis, siekė 2,74 ir 2,47 proc.
„Kadangi kertinis centrinių bankų pinigų politikos tikslas – kainų stabilumas, natūralu, kad geopolitiniai sukrėtimai, tokie kaip ši eskalacija, daro reikšmingą įtaką finansų rinkoms.
Besitęsiantys kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose ir Hormūzo sąsiaurio blokada, užgniaužusi Persijos įlankos šalių naftos, dujų ir trąšų eksporto srautus, kasdien gilina energetinę krizę ir audrina finansų rinkų dalyvių nerimą dėl aukštos infliacijos“, – 15min teigė „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Būtent šie infliacijos lūkesčiai, pasak ekonomistės, lemia rinkos dalyvių vertinimus dėl būsimos ECB pinigų politikos krypties.
Tuo metu ECB per pinigų politikos svarstymo posėdį nusprendė ir vėl nekeisti bazinių palūkanų normos. Pagrindinė iš trijų ECB nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – liko 2 proc. Vis dėlto rinkos lūkestis, kad iki metų galo ECB du kartus, iki 2,5 proc., padidins bazinę palūkanų normą.
Ką tai reikštų gyventojams, turintiems paskolas?
