Praėjusiais metais paskolų rinka Lietuvoje ir Latvijoje buvo labai dinamiška, ją palaikė mažėjančios palūkanų normos ir gerėjanti ekonomika, todėl ji buvo viena iš sparčiausiai augančių euro zonoje. Prognozės rodo, kad šis spartus paskolų augimas tęsis ir ateinančiais metais.
„Atsižvelgiant į tai, kad apie ketvirtadalis Estijos bankų grupių paskolų portfelio yra susijęs su Latvijos ir Lietuvos rinkomis, toks spartus paskolų augimas kitose Baltijos valstybėse taip pat didina riziką Estijos bankų sektoriui“, – sakė M. Tamm.
Ji pažymėjo, kad bankų grupių veikla dažnai yra tarpvalstybinė, o tai reiškia, kad vienos šalies padalinio veiklos rezultatai gali turėti įtakos visai grupei ir jos veiklai kitose šalyse.
„Pavyzdžiui, jei bankų grupė patiria didelių nuostolių vienoje šalyje, ji gali būti priversta riboti skolinimą kitose šalyse. Esant dideliems sunkumams, gali kilti pavojus visos grupės veiklai. Estijos centrinio banko vaidmuo – nuolat vertinti Estijos bankų tarpvalstybines rizikas ir jų galimą poveikį šalies finansų sektoriui“, – paaiškino centrinio banko atstovė.
Remiantis naujausiais duomenimis, apie 69 proc. Estijos bankų grupių paskolų portfelio yra išduota Estijos gyventojams, 18 proc. skirta Lietuvai, 9 proc. Latvijai ir šiek tiek daugiau nei 4 proc. kitoms užsienio šalims.
„Todėl Estijos finansų sektoriaus stabilumo požiūriu svarbiausia yra Lietuvos ir Latvijos ekonomikos bei bankų rinkų raida ir ten veikiančių įmonių veiklos rezultatai, – sakė M. Tamm. – Per pastarųjų pusantrų metų Estijoje matėme gerėjančią ekonominę padėtį ir mažėjančias palūkanų normas, o tai lėmė paskolų veiklos atsigavimą ir paskolų portfelio augimo pagreitėjimą. Apskritai panašūs pokyčiai įvyko ir Lietuvoje bei Latvijoje. Tačiau, kadangi šių šalių ekonomikos patyrė mažesnį nuosmukį nei Estijos ir atsigavo greičiau, paskolų augimas ten buvo dar spartesnis.“
Nors bendras verslo ir gyventojų paskolų portfelis Estijoje 2025 m. išaugo 7 proc., Latvijoje augimas siekė 16 proc., o Lietuvoje – net 18 proc., todėl šios šalys tapo vienomis iš sparčiausiai augančių euro zonos šalių.
Nors Estijos bankų grupių portfeliai šiose šalyse augo šiek tiek lėčiau nei bendras rinkos augimas, tai vis tiek reiškia, kad rizika grupių konsoliduotiems paskolų portfeliams padidėjo greičiau nei galima būtų spręsti remiantis vien Estijos paskolų augimo vertinimu, sakė M. Tamm.
„Žinoma, puiku, kai Estijoje įsteigti bankai sėkmingai vykdo veiklą užsienio rinkose. Tačiau turime nepamiršti, kad pernelyg spartus skolinimo augimas gali būti nepalankus bankų sektoriaus ilgalaikiam stabilumui ir bendrai visuomenės gerovei. Iš ankstesnių finansų krizių žinome, kad labai spartus paskolų augimas didina riziką, kad paskolos bus išduodamos pernelyg lengvai ir palankiomis sąlygomis. Dėl to dalis paskolų pinigų gali atitekti įmonėms, projektams ar asmenims, kurie, pasikeitus ekonominėms sąlygoms, nebegalės grąžinti skolų bankui“, – sakė M. Tamm.
Pasak jos, riziką, kad asmenys ir įmonės negalės grąžinti paskolų, sumažina tai, kad Latvijoje ir Lietuvoje verslo ir gyventojų skolų našta yra palyginti maža, palyginti su Estija ir kitomis euro zonos šalimis. Skolų našta paprastai matuojama kaip bendrų paskolų ir BVP santykis.
„Verta paminėti, kad, pavyzdžiui, Latvijoje skolų našta iki pasaulinės finansų krizės išaugo iki lygio, kuris buvo gana panašus į Estijos. Tačiau krizė Latvijos ekonomiką ir finansų sektorių paveikė daug stipriau, todėl skolos kelerius metus mažėjo ir tik neseniai stabilizavosi. Dėl to Latvijoje kelerius metus buvo susirūpinimas, kad skolinimas yra pernelyg nedidelis, kad galėtų paremti ekonomikos augimą“, – sakė M. Tamm.
Kalbėdamas apie ateitį, M. Tamm pažymėjo, kad prognozės rodo tolesnį ekonomikos ir investicinės veiklos augimą Latvijoje ir Lietuvoje, o tai reiškia, kad ir toliau bus aktyviai skolinama.
„Vietos politiniai sprendimai taip pat daro įtaką skolinimo rinkai. Pavyzdžiui, 2026 m. pradžioje dalyvavimas antrosios pensijų pakopos sistemoje Lietuvoje tapo savanoriškas, ir maždaug penktadalis jos dalyvių nusprendė iš jos pasitraukti. Remiantis Estijos patirtimi 2021 m., tai galėtų lemti didelės sukauptų pensijų sumos investavimą į Lietuvos būsto rinką. Tai galėtų dar labiau paskatinti paskolų augimą ir pagreitinti būsto kainų kilimą. Jei paskolų augimas paspartės arba išliks labai didelis ilgą laiką, padidės rizika, kad kai kurie skolininkai negalės grąžinti paskolų nepalankios ekonominės situacijos atveju“, – pabrėžė M. Tamm.
