Reguliariai atnaujinamoje apžvalgoje „Barometer. Country and sectors.“ tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai pateikia prognozes, kaip pasaulio ekonomikai seksis 2025 m. ir kurie veiksniai darys didžiausią įtaką.
Taigi, kaip atrodys 2025 m.? „Coface“ ekspertų vertinimu, praėjusių metų rinkimų neapibrėžtumas išnyko tik iš dalies, nes ekonomikos horizontas toli gražu nėra aiškus, o rizika retai kada atrodė tokia didelė. JAV politika greičiausiai bus žalinga daugeliui pasaulio šalių, Kinija ir toliau susidurs su dideliu gamybos pajėgumų pertekliumi, o daugeliui besivystančių šalių gresia dolerio brangimas ir kapitalo nutekėjimas. Tuo tarpu Europa susiduria su nauju iššūkiu, nulemtu sąjungos su JAV, ir jis dar labiau padidina jau esamas problemas bei kelia įtampą dėl ribotų biudžeto galimybių.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir prognozuojamą scenarijų, pagal kurį šiuo metu pasaulinė veikla turėtų stabilizuotis, „Coface“ peržiūrėjo septynių šalių verslo aplinkos rizikos vertinimus (4 pagerino ir 3 sumažino) bei 20 sektorių vertinimus (8 pagerino ir 12 sumažino). Vidurio ir Rytų Europoje (VRE), labiausiai Čekijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, automobilių sektoriui suteiktas aukštos rizikos įvertis, kai prieš tai šiam sektoriui buvo priskiriama vidutinė rizika. Ekonominės prognozės pagerintos Liuksemburgui ir Jungtinei Karalystei, taip pat – Omanui ir Gajanai. Prasčiau vertinama Bangladešo, Botsvanos ir Maldyvų ekonominė ateitis.
VRE regione žemai rizikai priskiriamas tik farmacijos sektorius, vidutinei – žemės ūkio ir maisto, taip pat – prekybos sektoriai. Į aukštos rizikos grupę pateko automobilių, chemijos, energetikos, IRT, metalų, popieriaus sektoriai, o aukščiausią rizikos įvertį gavo statybų, tekstilės ir drabužių, transporto bei medienos pramonės.
Pasaulio ekonomiką labiausiai lems JAV veiksmai
Pasak Mateušo Dadiejaus, „Coface“ ekonomisto VRE regionui, pasaulio ekonomikos augimą 2025 m. ir toliau daugiausia lems JAV, o ne euro zonos ekonomikos rodikliai.
„Baltijos regione augimo trajektorijos turėtų gerokai skirtis: Lietuvai prognozuojamas 3,2 proc. augimas, o Latvijai ir Estijai – atitinkamai 2,0 ir 1,5 proc., – sako M.Dadiejus. – Šį skirtumą daugiausia lemia per ilgą laikotarpį susiklostęs skirtingas ekonominės ir energetinės priklausomybės nuo Rusijos laipsnis, o Lietuva istoriškai yra įgijusi didesnę nepriklausomybę.“
„Coface“ ekonomisto teigimu, euro zonos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) augimo skirtumus pirmiausia galima paaiškinti gamybos sektorių, ypač automobilių gamybos, iššūkiais. Tačiau tikimasi, kad Baltijos šalys, palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalimis, pavyzdžiui, Čekija ir Slovakija, bus atsparesnės šiems sunkumams, nes jų priklausomybė nuo automobilių pramonės eksporto yra palyginti maža.
Baltijos šalių geopolitinė padėtis turi ir neigiamų, ir teigiamų aspektų
„Apskritai Baltijos jūros regione ekonomika gali spartėti, nors ir nevienodais tempais. Tikimasi, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) per metus keturis kartus sumažins palūkanų normas, taip skatindamas ir vidaus investicijas, ir išorės paklausą iš kitų euro zonos narių. Be to, prognozuojama, kad pagal dabartinę biudžeto sistemą ES lėšų įsisavinimas 2025 m. pasieks aukščiausią lygį, todėl regioninė investicinė veikla bus toliau remiama“, – aiškina M.Dadiejus.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad geopolitiniai veiksniai kelia ir teigiamų, ir neigiamų rizikų Baltijos regiono perspektyvoms. Rusijos artumas ir toliau veikia investuotojų nuotaikas Baltijos šalių atžvilgiu, todėl tarptautiniam kapitalui šis regionas tampa mažiau patrauklus. Galimų taikos derybų Ukrainoje rezultatai bus labai svarbūs nustatant Rusijos gebėjimą susilaikyti nuo savo karinių veiksmų, o tai turi tiesioginės įtakos regiono stabilumui ir ekonominėms perspektyvoms.
Be to, didesnės gamtinių dujų kainos ir toliau kelia pavojų daug energijos naudojantiems sektoriams, ypač gamybos sektoriui. Nors išorės paklausa kelia mažesnę, bet vis dar didelę riziką, ji gali ypač paveikti automobilių gamybos segmentą.
Išryškės skirtumai tarp JAV ir Europos šalių ekonomikų
„Coface” apžvalgoje daroma prognozė, kad 2025 m. turėtų išryškėti JAV ekonomikos ir euro zonos skirtumai. Tikimasi, kad JAV ekonomikos augimas bus stabilus dėl JAV namų ūkių išlaidų stabilumo, kurį lemia stipri darbo rinka, žmonių gerovė, kylančios nekilnojamojo turto ir akcijų kainos. Prezidento D.Trumpo pažadėtas reguliavimo panaikinimas ir mokesčių mažinimas turėtų paskatinti investicijas.
Priešingai, manoma, kad Europoje augimas bus nedidelis, o jį slopins pramonės ir statybų sektoriaus problemos. Nepaisant mažėjančios infliacijos, tikėtina, kad tvyrančio politinio neapibrėžtumo sąlygomis vartotojų išlaidas ir toliau ribos nepakankamas namų ūkių pasitikėjimas, apimant tokias dideles šalis, kaip Prancūzija ir Vokietija. Tikėtina, kad augimas šiose dviejose šalyse, taip pat – Italijoje, ir toliau bus silpnas, o Ispanijoje gerokai sulėtės.
Europos automobilių pramonei „baigiasi kuras“
2024 m. Europos automobilių pramonė patyrė didelį nuosmukį. Lengvųjų automobilių paklausa stagnavo, o gamybos rodikliai rodo, kad daugumoje regiono šalių gamybos veikla baigia išsekti. 2024 m. naujų automobilių registravimas pasižymėjo silpnu + 0,8 proc. metiniu augimu, o antrąjį pusmetį netgi užfiksuotas 3 proc. metinis nuosmukis. Ir 2025 m. nežada nieko gero Europos automobilių pramonei, kurią, tikėtina, veiks vis auganti konkurencija iš Kinijos pusės, taip pat – JAV rinkos neapibrėžtumas, susijęs su muitų barjerų grėsme.
Donaldo Trumpo išrinkimas permaišo kortas daugeliui besivystančių šalių
Besivystančios ekonomikos šalys susiduria su nauja ypač nepalankia situacija – sparčiu dolerio brangimu, o keliose šalyse vyksta masinis kapitalo nutekėjimas. D.Trumpo išrinkimas pakeitė pasaulio pinigų ir finansų perspektyvas, padidindamas jautriausių ekonomikų pažeidžiamumą. Šioms šalims, ypač labiausiai įsiskolinusioms JAV doleriais, kyla rizika, kad dėl didesnių palūkanų normų ir (arba) valiutos nuvertėjimo jų ekonominės sąlygos sparčiai blogės.
„Coface“ ekspertai atkreipia dėmesį į labai staigų Brazilijos realo nuvertėjimą 2024 m. pabaigoje – nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio 25 d. realas nuvertėjo 10 proc., nors Brazilijos centrinis bankas tuo metu didino palūkanų normas. Tai yra pavyzdys, kokių neramumų gali patirti šalis, turinti didelį išorės ir (arba) fiskalinį disbalansą.
Kinija taip pat nėra apsaugota. Nesant jokių naujų didelių skatinamųjų priemonių, tikėtina, kad ekonomikos kilimas po praėjusiais metais oficialiai užfiksuoto 5 proc. augimo gerokai sulėtės, o „Coface“ prognozės šiems metams – 4,3 proc. Pagrindinė rizika šaliai tebėra JAV muitai. Nors jų taikymo mastas ir laikas neaiškūs, jų poveikis neabejotinai bus neigiamas arba labai neigiamas.
Stabilus, bet vis dar ribotas pasaulinis augimas
Nepaisant to, kad aplinkybės tampa vis labiau neapibrėžtos, „Coface“ prognozuoja, kad 2025 m. pasaulio ekonomikos augimas šiek tiek pagerės – iki 2,7 proc., palyginti su 2,6 proc. pagal anksčiau teiktas prognozes. Peržiūrą į didesnę pusę daugiausia lėmė netikėtas JAV ekonomikos atsparumas, kuris atsveria ilgą laiką fiksuojamą euro zonos silpnumą.
