Platforma skaičiuoja, kad nuo 2008-ųjų Europoje (vertinant pagal šalį, kurioje registruota startuolio būstinė) moterų startuoliai pritraukė 8,8 mlrd. eurų per 5 933 sandorius. O Serbijoje, Čekijoje, Kroatijoje, taip pat Latvijoje, nuo 2008 m. būta vos po keletą investicijų į moterų technologijų verslus.
Lietuvoje nuo 2008 m. moterų startuoliams teko 15 sandorių ir 9,9 mln. eurų – tai kiek geriau už minėtas šalis, tačiau atsiliekame nuo Vakarų ar Skandinavijos. Pavyzdžiui, Švedijoje 377 moterų startuoliai per minėtą laikotarpį sulaukė 716 mln. eurų investicijų.
Mano vertinimu, Lietuvos atveju į statistiką įtrauktos ne visos investicijos, nes dalis smulkesnių rizikos kapitalo ar verslo angelų sandorių nepateko į „Pitchbook“ radarą. Tačiau mūsų fondų investavimo praktika rodo, kad moterų įkurti ar vadovaujami startuoliai sudarė iki 20% mūsų fondų investicijų.
Kas lemia, kad moterų startuoliai sulaukia tokio menko finansavimo ir kodėl Lietuva bei visa Rytų ir Vidurio Europa atsilieka?
Vienas paaiškinimas – rizikos kapitalas vis dar yra santykiais grįsta, vyrų dominuojama industrija, kur sandoriai dažnai cirkuliuoja tuose pačiuose vyriškuose tinkluose. Vis dėlto užsidarymas tokiame vyrų komforto rate ilgainiui pradeda kišti koją. Daugybė tyrimų iki šiol įrodė moterų ar mišrių įmonių ekonominį indėlį organizacijose. Štai Harvardo verslo mokyklos tyrimas atskleidė, kad rizikos kapitalo fondai, kuriuose yra 10% daugiau moterų partnerių, gali džiaugtis 9,7% pelningesniais pardavimo sandoriais (angl. exit).
Tuo metu Lietuvoje ir kitose mūsų regiono šalyse mažesnį moterų startuolių finansavimą iš dalies lemia tai, kad moterų technologijų verslų yra mažiau. Jos dažnai imasi verslo tokiose srityse, į kurias rizikos kapitalas neinvestuoja arba tai daro itin retai. Tai – grožio industrija, dizainas ar buhalterinė apskaita.
Nors moterų startuolių finansavimas išlieka menkas, vertinant ilgesnį laikotarpį, padėtis mūsų šalyje palaipsniui gerėja. Nuo 1994 m., kai pradėjau dirbti finansuose, mačiau, kaip keitėsi moterų požiūris į save stebint gerus pavyzdžius nuo „verslas – ne man“ iki „aš galiu“.
Gerų pavyzdžių ypač netrūko tarp investuotojų. Dar prieš 30 metų, kartu su „Coinvest Capital“ vadove Viktorija Trimbel, „Swedbank“ Lietuvoje vadove Inga Skisaker, „Nasdaq“ viceprezidente Europoje Arminta Saladžiene, „Northern Horizon“ fondų paslaugų direktore Aušra Stankevičiene ir kitomis veikliomis moterimis pradėjome kurti Lietuvos vertybinių popierių rinkos „startuolį“.
Vėliau dalis tų pačių moterų iš vertybinių popierių rinkos atėjo į rizikos kapitalą, parodė puikų pavyzdį ir aktyviai kvietė prisijungti moteris investuotojas ir verslo angeles į „kompaniją“. Taip susibūrė stiprių ir aktyvių moterų ratas mūsų mažoje Lietuvos rizikos kapitalo rinkoje.
Norėtųsi, kad tokių pavyzdžių būtų daugiau ir kitose srityse, įskaitant ir startuolių kūrimą. Mano manymu, tam padėtų postūmis ir iš valstybės; reikėtų pradėti nuo pokyčių švietimo sistemoje, kurie ilgainiui skatintų moksleives drąsiai rinktis perspektyvias profesijas ir įkvėptų kurti verslą.
Tačiau nieko nebus ir be pačių moterų iniciatyvos. Sėkmingų verslininkių ir investuotojų pavyzdžiai rodo, kad kartais tiesiog reikia ryžto ir pasitikėjimo – sudaryti veiksmų planą, pasidaryti nepriklausomą rinkos ir situacijos vertinimą ir pradėti veikti. Dažnai mus stabdo baimė bei įsivaizdavimas „kaip bus sudėtinga“, kuris neturi nieko bendra su realybe.
Dabar kaip niekada geras metas moterims tapti verslesnėmis. Inovacijos suteikia daugiau galimybių atsitraukti nuo buities, todėl yra daugiau laiko užsiimti savo startuolio kūrimu ir vystymu.
Be to, verslų kūrimą paspartina dirbtinis intelektas (DI). Vadovaujantis analitika, DI padeda mažiau kvalifikuotiems darbuotojams pakelti savo kompetenciją, todėl nesvarbu, kokia yra lytis, DI atveria bent teorinių galimybių kurti inovatyvų startuolį tiesiog turint daugiau energijos, atkaklumo ir noro mokytis.
