Sekite 15min Google
Prasideda darbo konfliktas. Numeris užblokuojamas arba įeinantys skambučiai nukreipiami kitam darbuotojui.
Jūs sergate. Artimieji negali jūsų įprastai pasiekti. Nežinote, kas skambino, kas atsiliepė ir ką pasakė.
O darbdavys sprendimą aiškina tuo, kad šiuo metu nedirbate.
Nedarbingumas nepanaikina žmogaus poreikio bendrauti. Ir nepanaikina jo teisės į privatų gyvenimą.
Apmokėta sąskaita nesuteikia neribotų teisių
Darbo kodekso 27 straipsnis įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojo privatų gyvenimą. Net įgyvendindamas savo nuosavybės ar valdymo teises į elektroninių ryšių priemones, darbdavys negali pažeisti darbuotojo asmeninio susižinojimo slaptumo.
Todėl vien paaiškinimo „abonentas priklauso įmonei“ nepakanka visiems veiksmams pateisinti.
„Vertinant ribojimo teisėtumą svarbu:
- Ar numeris buvo naudojamas asmeniškai dar iki įsidarbinimo?
- Ar darbdavys žinojo ir leido jį naudoti asmeniniams poreikiams?
- Dėl ko šalys susitarė perduodamos numerį administruoti?
- Kokios naudojimo ir ribojimo taisyklės galiojo, ar darbuotojas jas žinojo?
- Kodėl reikėjo būtent tokios priemonės, kiek laiko ji taikyta ir kaip paveikė žmogų?
Darbdavys turi teisę organizuoti darbą, saugoti informaciją ir nustatyti darbo priemonių naudojimo sąlygas. Tačiau pagal DK 24 straipsnį savo teises jis privalo įgyvendinti sąžiningai ir nepiktnaudžiaudamas“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak jos, sutikimas perduoti numerį administruoti savaime nereiškia sutikimo darbo konflikto metu prarasti įprastus asmeninius ryšius.
„Jūs dabar nedirbate“ – dar ne visas atsakymas
Vien faktas, kad darbuotojas laikinai nedarbingas, savaime nepagrindžia bet kokios apimties ir trukmės jo asmeniškai naudojamo numerio blokavimo.
Sergančiam žmogui ryšys su gydytoju ar artimaisiais gali būti ypač svarbus.
„Jeigu darbdavys remiasi darbuotojo nebuvimu darbe, pagrįstai kyla klausimas: ar palyginamomis aplinkybėmis taip elgiamasi ir su kitais nedarbingais ar atostogaujančiais darbuotojais?
Jeigu priemonė pritaikoma tik vienam žmogui, būtina aiškintis, kodėl“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Pasak jos, nevienodas elgesys savaime dar neįrodo diskriminacijos, tačiau jo ryšys su sveikatos būkle ar naudojimusi Darbo kodekso suteiktomis teisėmis gali būti reikšmingas pagal DK 26 straipsnį.
Naujas numeris neatkuria visų ankstesnių ryšių
Darbuotojas gali nusipirkti kitą SIM kortelę. Tačiau naujo numerio iš karto nesužinos visi, kurie turi senąjį.
„Tenka pranešinėti apie pasikeitimą, aiškintis dėl negautų skambučių, nerimauti, ar nepraleista svarbi informacija. Jei į ankstesnį numerį atsiliepia kitas žmogus, kyla ir klausimų, kokia informacija jam perduodama.
Pastangos sumažinti neigiamus padarinius nereiškia, kad jų nebuvo. Vėliau atkurtas ryšys taip pat savaime neatlygina jau patirtos žalos“, – aiškino R.Joskaudienė.
Neturtinė žala gali būti atlyginama
DK 151 straipsnis numato darbo sutarties šalies pareigą atlyginti dėl jos kalto pareigų pažeidimo padarytą žalą.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį reikšmingi gali būti dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, nepatogumai ir bendravimo galimybių sumažėjimas. Nauja medicininė diagnozė nėra vienintelis būdas pagrįsti neturtinę žalą.
Teismų praktikoje vertinamas ir ryšio priemonių atėmimo poveikis žmogui. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. byloje Nr. e2A-78-861/2024 darbo elektroninio pašto atjungimą vertino kartu su darbuotojos izoliavimu bei kitais veiksmais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) bylose priteisiamas nuo 1 200 Eur iki 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
„Ši suma skirta už byloje nustatytų veiksmų ir padarinių visumą.
Kiekvienu atveju turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Kompensacijos dydį lemia konkrečios aplinkybės“, – aiškino R.Joskaudienė.
Ką daryti, jei taip nutiko jums? R.Joskaudienė pataria:
1. Kreipkitės raštu. Paprašykite nurodyti ribojimo pagrindą, jo apimtį, trukmę ir sprendimą priėmusį asmenį. Aiškiai įvardykite, kaip sutrikdytas jūsų asmeninis ryšys, ir prašykite problemą išspręsti.
2. Išsaugokite įrodymus. Susitarimus dėl numerio, operatoriaus pranešimus, ekrano kopijas, savo prašymus ir darbdavio atsakymus.
3. Užrašykite konkrečius padarinius. Kada ir kas negalėjo jūsų pasiekti? Kokie svarbūs kontaktai sutriko? Kiek laiko tai truko? Ką dėl to patyrėte?
4. Nepraleiskite kreipimosi termino. Dėl savarankiško tokios žalos reikalavimo į Darbo ginčų komisiją paprastai kreipiamasi per 3 mėnesius nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie pažeidimą. Atleidimo ir nušalinimo ginčams taikomas trumpesnis – 1 mėnesio – terminas.
„Darbo konfliktas nepanaikina žmogaus teisės į privatų gyvenimą. O darbdavio techninės galimybės dar nėra visų jo sprendimų teisėtumo įrodymas“, – apibendrino teisininkė.
