„Pagal optimistiškiausią, bet kartu ir pakankamai realistinį scenarijų, šitie degalai rinką galėtų pasiekti šios savaitės pabaigoje, kitos savaitės pradžioje“, – LRT radijui pirmadienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Anot ministro, iki tol artimiausiomis dienomis turi būti suderinta, kiek ir kokiu grafiku degalų rezervai bus panaudojami.
„Kuo greičiau reikia priimti reikalingus teisės aktus ir tuomet (degalai – BNS) turi pasiekti kiekvieną degalinę. Taip, tai yra kelių dienų klausimas, kuomet jau tos atsargos galėtų būti išleidžiamos į rinką“, – teigė Ž.Vaičiūnas.
Kaip rašė BNS, siekdama sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva atlaisvins ir naftos, ir degalų atsargas. Ruošiamasi per 90 dienų išleisti dalį pramoninio rezervo – apie 80 tūkst. tonų, 12 dienų atsargų.
Ž.Vaičiūno teigimu, dar anksti pasakyti, kaip atlaisvinti rezervai pakeis galutines degalų kainas, tačiau „akivaizdu, kad ta įtaka bus“.
Pasak jo, rinkas nuramino praėjusią savaitę Tarptautinės energetikos agentūros susitarimas jos narėms iš viso išleisti 400 mln. tonų atsargų.
„Kaina sustojo augti ir iš esmės šio sprendimo tikslas yra panašų efektą, dar papildomą efektą, turėti nacionaliniu lygiu“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Jis pakartojo, kad įtaka galutinei kuro kainai priklausys nuo to, per kiek laiko šie 80 tūkst. tonų rezervai bus išleisti. Tai gali būti padaryta ir greičiau, nei per 90 dienų, neatmetė Ž.Vaičiūnas.
„Išleidus per mėnesio laikotarpį efektas bus didesnis, jeigu per 90 dienų laikotarpį, tuomet tas efektas bus mažesnis“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, antradienį posėdžiausianti vyriausybinė ekstremaliųjų situacijų komisija susitiks su rinkos dalyviais ir ieškos sprendimo, kaip panaudoti rezervą.
„Sprendimas bus pasiūlytas, po to bus parengtas bei pasirašytas ministro įsakymas, ir šitie kiekiai jau galėtų šią savaitę pasiekti rinką“, – teigė Ž.Vaičiūnas.
Anot ministro, ateityje bus ieškoma laikotarpio, kai įtampa naftos rinkoje atslūgs: „Kai reikės tą rezervą atkūrinėti, ieškosime tokio laikotarpio, kuris būtų optimalus ir kainos būtų kiek įmanoma geresnės.“
Lietuvoje du trečdalius rezervo turi kelios įmonės, iš kurių didžiąją dalį – Lenkijos energetikos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“, o likusią dalį – valstybė.
Ž.Vaičiūno teigimu, išleidus dalį pramoninio rezervo, naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ bus laikinai sušvelninami reikalavimai, todėl įmonė nepatirs nuostolių.
Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė pirmadienį sakė, kad sprendimas panaudoti rezervą duos rezultatų artimiausiu metu ir leis sureguliuoti kuro kainas, o finansų ministras nurodė, jog, nors visiškai neatsvers konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikio kuro kainoms, tai yra geras sprendimas, kuris gali turėti poveikį.
Savo ruožtu verslo atstovai abejojo, ar atsargų tiekimas į rinką reikalingas bei ar vėliau rezervo nereikės atkurti gerokai aukštesne kaina, nei jis buvo sukauptas. Tuo metu analitikai mano, jog naftos rezervo naudojimas degalų kainoms turės mažą ir trumpalaikį poveikį.
Iš viso Lietuva turi sukaupusi 650 tūkst. tonų naftos ir jos produktų rezervą.
