„Naftos kaina po truputį mažėjo ir birželio mėnesį pasiekė prieškarinį lygį. Dabar nafta pabrango ir degalai pabrango. Visame rinkos kainų svyravime nebūtinai dalyvauja nafta pati (naftos gavybos bendrovės – BNS), bet labai turi daug įtakos biržos, kurios užsiima ne visai gerais dalykais – parduoda brangiau, sukelia papildomą paklausą, kad išlaikytų didesnes kainas“, – LRT radijui trečiadienį teigė V.Šukys.
Kaip rodo portalo oilprice.com duomenys, birželio pradžioje JAV etaloninės WTI kaina siekė 68,6 JAV dolerio už barelį, o trečiadienį barelis šios naftos kainuoja 19,5 proc. daugiau – 82 JAV dolerius.
Tuo metu „Brent“ naftos barelio kaina per tą patį laikotarpį augo 21,8 proc. – nuo 71,6 iki 87,2 JAV dolerio.
Finansų ministras Taurimas Valys trečiadienį teigė, kad yra rengiamas konkretus aukštų kuro kainų suvaldymo planas, kurį sudarytų tiek mokestinės, tiek nemokestinės priemonės. Anot ministro, kol kas nėra pagrindo jo taikyti.
Praėjusią savaitę T.Valys tikino, kad dyzelino akcizo lengvatą svarstyti būtų galima, jei naftos kaina vėl pasiektų 100 JAV dolerių už barelį.
Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad aukštoms degalų kainoms laikantis ilgesnį laiką Vyriausybė imsis veiksmų joms amortizuoti.
Energetikos ministras Lukas Savickas interviu BNS praėjusią savaitę teigė, kad laikini kainų suvaldymo instrumentai būtų svarstomi joms ilgesniam laikui nukrypus nuo Europos ar regioninių tendencijų.
Įsiplieskus konfliktui Artimuosiuose Rytuose balandžio viduryje Lietuvoje dviem mėnesiams 6 centais buvo sumažintas dyzelino akcizas – jau kitą dieną litras kuro atpigo 5 centais. Sprendimą dėl to priėmė buvusi Ingos Ruginienės Vyriausybė.
Vasaros pradžioje paskelbus apie pasiektus preliminarius JAV ir Irano susitarimus situacija kurį laiką buvo stabilizavusi, tačiau atsinaujinus apšaudymams laivyba Hormuzo sąsiauryje vėl iš esmės sustojo.
