„Vėluojančios sąskaitos nėra tik apskaitos ar administracinis nepatogumas. Jos tiesiogiai veikia įmonių galimybes investuoti, samdyti darbuotojus ir laiku vykdyti savo įsipareigojimus partneriams. Kai verslas nežino, kada tiksliai gaus pinigus už jau atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, jis priverstas veikti nuolatinėje įtampoje. Sąskaita išrašyta, pajamos apskaitoje matomos, tačiau realių pinigų sąskaitoje dar nėra. Tuo metu atlyginimus, mokesčius ir tiekėjų sąskaitas reikia apmokėti laiku“, – komentuoja apklausą inicijavusios alternatyvaus finansavimo bendrovės „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.
Penktadaliui verslų vėluoja daugiau nei pusė klientų apmokėjimų
20 proc. apklaustų įmonių nurodė, kad daugiau nei pusė jų išrašytų sąskaitų apmokamos pavėluotai. Dar 23 proc. teigė, kad vėlavimai pasitaiko iki pusės visų sąskaitų. 42 proc. respondentų vėlavimus įvardijo kaip retesnius atvejus.
Kaip pastebi T.Mačiulaitis, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kelių dienų ar savaičių vėlavimas nėra kritinė problema. Tačiau verslui svarbi ne tik suma, bet ir pinigų gavimo laikas. Kiekviena uždelsta sąskaita reiškia mažesnį likvidumą ir mažesnį finansinį lankstumą.
„Dauguma įmonių veikia ne iš sukauptų rezervų, o iš nuolat judančių pinigų srautų. Kai klientai vėluoja atsiskaityti, verslas faktiškai kredituoja savo pirkėjus savo lėšomis. Kuo daugiau tokių vėlavimų, tuo didesnė įtampa atsiranda kasdienėje veikloje“, – pažymi T.Mačiulaitis
64 proc. mokėjimų vėluoja ilgiau nei dvi savaites
Apklausos rezultatai rodo, kad dažniausiai mokėjimai vėluoja 15–30 dienų – taip atsakė beveik 39 proc. respondentų. Dar 15 proc. nurodė, kad apmokėjimai vėluoja 1–2 mėnesius, o 10 proc. susiduria su ilgesniais nei dviejų mėnesių vėlavimais.
Vadinasi, 64 proc. apklaustų įmonių vidutinis mokėjimo vėlavimas viršija 15 dienų. Tuo metu daugiau nei ketvirtadalis respondentų pinigų už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas laukia ilgiau nei mėnesį.
„Verslas tampa tarpine grandimi, kuri finansuoja visą procesą. Įmonė sumoka atlyginimus, mokesčius, padengia veiklos sąnaudas, tačiau pajamas gauna gerokai vėliau. Kuo ilgesni atsiskaitymo terminai ir kuo dažnesni vėlavimai, tuo didesnė rizika, kad vieno kliento problema taps visos tiekimo grandinės problema“, – teigia T.Mačiulaitis.
Jis atkreipia dėmesį, kad verslų atsiskaitymų vėlavimų grandinė persiduoda visai ekonomikai.
„Vienos įmonės apyvartinių lėšų trūkumas tampa kitos įmonės problema. Nors kiekvienas pavienis atvejis gali atrodyti nereikšmingas, visos ekonomikos mastu tai reiškia mažesnį kapitalo judėjimą ir lėtesnį verslo augimą. Jeigu man vėluoja sumokėti klientas, aš galiu pavėluoti atsiskaityti tiekėjui. Tiekėjas savo ruožtu gali susidurti su sunkumais vykdydamas savo įsipareigojimus. Taip finansinis spaudimas perduodamas toliau. Kuo mažesnis verslas, tuo jautresnis jis tokiems sutrikimams“, – komentuoja pašnekovas.
Finansinė pagalvė dažniausiai siekia vos kelias savaites
Daugiau nei trečdalis respondentų (35 proc.) nurodė, kad turimų lėšų pakaktų mažiau nei vienam veiklos mėnesiui. Dar 45 proc. teigė galintys padengti 1–2 mėnesių išlaidas.
Tai reiškia, kad net 80 proc. įmonių sukauptų lėšų pakaktų ne ilgiau kaip dviem mėnesiams. Tuo metu rezervą, leidžiantį veiklą finansuoti ilgiau nei 3 mėnesius, turi tik penktadalis respondentų.
Vienas dažniausių būdų apsisaugoti nuo vėluojančių mokėjimų – prašyti išankstinio apmokėjimo. Tačiau praktikoje, kaip pastebi T.Mačiulaitis, šis sprendimas ne visada veikia, nes griežtos išankstinio atsiskaitymo sąlygos gali mažinti konkurencingumą.
„Didelės įmonės paprastai turi stipresnę derybinę galią, didesnius rezervus ir geresnes galimybes finansuoti ilgesnį atsiskaitymo ciklą. O mažesni verslai dažnai yra priversti rinktis tarp greitesnio pinigų gavimo ir galimybės laimėti daugiau užsakymų.
Rinkoje dažnai laimi tas, kuris gali pasiūlyti patogesnes atsiskaitymo sąlygas. Tačiau tam reikia kapitalo. Jei įmonė neturi pakankamų apyvartinių lėšų, ji priversta riboti riziką ir kartais atsisakyti dalies galimų sandorių. Todėl kapitalo prieinamumas tampa ne tik finansiniu, bet ir konkurencingumo klausimu“, – sako pašnekovas.
Sprendimas – ne tik taupyti, bet ir stiprinti finansinį atsparumą
T.Mačiulaitis pabrėžia, kad vien rezervų kaupimas ne visada gali išspręsti problemą. Sparčiai augančiam verslui dažnai tenka finansuoti didėjančias apimtis, todėl apyvartinių lėšų poreikis auga greičiau nei sukaupiamos santaupos.
„Įmonėms svarbu ne tik kontroliuoti išlaidas ar siekti greitesnių atsiskaitymų, bet ir aktyviai planuoti pinigų srautus, vertinti galimus finansavimo šaltinius ir reguliariai peržiūrėti savo likvidumo poziciją. Kuo didesnis finansinis lankstumas, tuo mažesnė priklausomybė nuo pavienių klientų mokėjimo disciplinos. Svarbiausias tikslas yra ne gyventi nuo vienos įplaukos iki kitos, o turėti pakankamai finansinio atsparumo priimti verslo sprendimus ne dėl trumpalaikio pinigų trūkumo, o dėl ilgalaikės strategijos. Tai leidžia išvengti nuolatinės įtampos, kurią šiandien jaučia didelė dalis Lietuvos verslų“, – apibendrina „Finbee Verslui“ vadovas.
