Dažniausiai problemos prasideda tada, kai verslas sparčiai auga arba rinkoje atsiranda daugiau neapibrėžtumo. Klientai pradeda vėluoti atsiskaityti, sandėliuose kaupiasi per didelės atsargos, tiekėjai trumpina mokėjimo terminus, o įmonei tenka finansuoti vis didesnį kasdienės veiklos poreikį. Tokiose situacijose verslas gali atrodyti pelningas „popieriuje“, tačiau realiai stokoja likvidumo.
Kur slypi didžiausios rizikos
Viena dažniausių klaidų, kurią įmonių vadovai daro valdydami pinigų srautus – per dideli prekių ar žaliavų likučiai sandėlyje. Taip užšaldomi atlyginimams, tiekėjams ir kitoms išlaidoms reikalingi pinigai, o dalis sukauptų atsargų ilgainiui gali prarasti vertę ar tapti sunkiau realizuojamos.
Rizika taip pat kyla ir dėl pernelyg ilgų mokėjimo terminų klientams. Tai ypač aktualu sparčiai augančiam verslui. Didėjant pardavimams, kartu auga ir sumos, kurios verslą pasieks tik suėjus 60–90 dienų mokėjimo terminams. Bent keli didesni vėluojantys klientų apmokėjimai gali sukelti rimtą spaudimą įmonės pinigų srautams, nes iki tol reikia atsiskaityti su savais tiekėjais, darbuotojais ir padengti kitus veiklos kaštus. „EU Payment Observatory“ duomenimis, vėluojantys klientų atsiskaitymai pernai kėlė iššūkių daugiau nei pusei Europos bendrovių, o trečdalis jų dėl šios priežasties turėjo nukelti mokėjimus saviems tiekėjams.
Papildomų iššūkių kyla toms įmonėms, kurios beveik visą apyvartinį kapitalą finansuoja skolintomis lėšomis ir neturi finansinio rezervo nenumatytiems atvejams. Ypač svarbu turėti nuosavą finansinę pagalvę, kuri gelbėtų klientų bankroto, tiekėjų terminų pokyčių, sumažėjusių pardavimų ar netikėtų krizių atvejais.
Kas padeda išlaikyti stabilumą
Paminėtos rizikos diktuoja ir patarimus, kaip įmonėms efektyviau valdyti savo pinigų srautus. Pirmiausia, svarbu aktyviai sekti klientų atsiskaitymų būseną ir nesibaiminti prašyti avansinių mokėjimų didesniems užsakymams, siųsti automatinius priminimus apie vėluojančius mokėjimus ar galiausiai įsivesti dar vieną papildomą saugiklį ir drausti pirkėjų skolas.
Taip pat naudinga reguliariai peržiūrėti sandėlio likučius ir greičiau realizuoti lėčiau judančias atsargas, net jei tam tenka taikyti nuolaidas. Papildomo stabilumo suteikia ir pakankamas nuosavų lėšų rezervas. Jis leidžia lengviau prisitaikyti prie rinkos svyravimų ir sumažina priklausomybę nuo trumpalaikio finansavimo.
Ne mažiau svarbu yra ir santykiai su tiekėjais – jei jūsų klientai dažnai prašo ilgesnių mokėjimo terminų, verta derėtis dėl analogiško atidėjimo ir iš savų tiekėjų. Ypač, jei verslas sparčiai auga ir užsakymų daugėja.
Dalį šių darbų jau galima automatizuoti. ERP sistemos ir kiti technologiniai sprendimai leidžia realiu laiku stebėti atsargų judėjimą, klientų atsiskaitymus bei pinigų srautus, todėl problemas galima pastebėti anksčiau ir greičiau reaguoti.
Be to, svarbu nepamiršti, kad pinigų srautų valdymas svarbus ir kalbantis su bankais dėl finansavimo. Vertinant įmonės finansinę būklę, bankai analizuoja ne tik įmonės pelningumą, bet ir tai, kaip ji valdo savo pinigų srautus. Geras signalas yra tada, kai sulėtėjus rinkai verslas aktyviai mažina atsargas, greičiau susirenka klientų skolas ir mažina poreikį papildomai skolintis. Tai leidžia suprasti, kad įmonė ir jos vadovai geba prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų.
Ilgalaikėje perspektyvoje efektyvus apyvartinio kapitalo valdymas dažnai tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių ne tik verslo augimą, bet ir jo galimybes išlikti.
