Šiuo metu stambiems projektams dažnai kyla iššūkiai dėl nepritaikytos infrastruktūros ir sudėtingų teritorijų planavimo procesų. Trūksta didelių paruoštų pramonės sklypų, o esami dažnai būna be išvystytos infrastruktūros, netinkamos paskirties ar išskaidyti pagal nuosavybę.
Taip pat ilgai trunka žemės formavimo, teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir statybos leidimo gavimo procesai. Tai lemia, kad procesai nuo sklypo pasirinkimo iki realios statybų pradžios gali užtrukti iki 3 metų ar net ilgiau. Siekiant šiuos iššūkius spręsti, siūloma keisti „žaliojo koridoriaus“ modelį ir išplėsti jo taikymą, kad tai taptų „investicijų greitkeliu“.
Pagrindinis pokytis – siūloma gynybos pramonei šiuo metu taikomas išimtis ir palengvinimus taikyti visiems stambiems projektams be išimties ir urbanizuotose vietovėse. Tai leistų taikyti spartesnį specialiosios paskirties projektų modelį teritorijų planavimui ir pradėti statybas be leidimo, įpareigojant jį gauti iki statybų pabaigos. Praktikoje tai pagreitintų statybų pradžiai reikalingas procedūras net 10 kartų – šiuo metu potencialiai iki 3 metų išsitęsiantis procesas sutrumpėtų iki mažiau nei 3 mėnesių.
Taip pat siūloma stambių projektų lengvatas išplėsti ir įmonėms, veikiančioms LEZ. LEZ įmonėms būtų taikomos tokios pačios greitesnės žemės, paprastesnės poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo ir statybos procedūros, kaip ir kitiems stambiems projektams, įskaitant specialiosios paskirties projektų modelį ir galimybę pradėti statybas nelaukiant leidimo.
Svarstoma galimybė ateityje toliau tobulinti LEZ teisinį reguliavimą. Tokiems sektoriams kaip gynybos pramonė galėtų būti taikomi supaprastinti procesai, aiškesnė reguliacinė aplinka ir infrastruktūra, atitinkanti specifinius veiklos poreikius.
Taip pat siūloma patobulinti valstybės žemės sklypų rezervavimo ir vystymo investicijoms modelį. Sklypai galėtų būti rezervuojami visoje Lietuvoje – ne tik neurbanizuotose vietovėse, bet ir miesteliuose ar miestuose. Jų paskirtis ir formavimo dokumentai būtų tvarkomi taikant specialiosios paskirties projektų modelį, taip užtikrinant greitį ir aiškumą.
Siūlomi ir investuotojams galiojančios pelno mokesčio lengvatos pokyčiai. Pelno mokesčio lengvata galiotų 20 metų nuo stambaus projekto rodiklių pasiekimo, o ne nuo projekto įgyvendinimo pradžios.
Galiausiai, siekiama iš esmės padidinti stambiems investuotojams prieinamą institucinę paramą ir užtikrinti, kad jie turėtų priskirtus atvejo vadybininkus. Siūloma, kad EIMIN pavaldi investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ koordinuotų stambius vietos ir užsienio investicijų projektus.
Agentūrai būtų suteikti įgaliojimai tarpininkauti tarp investuotojų ir institucijų, kurios būtų įpareigotos bendradarbiauti, teikti su projektų įgyvendinimų susijusią informaciją, konsultuoti kylančiais klausimais. Prireikus, agentūra galėtų teikti privalomus nurodymus institucijoms, jei šios nevykdo nustatytų terminų, siūlyti sprendimus bei inicijuoti pokyčius.
„Tikslas yra žengti į naują etapą, susijusį su investicijų pritraukimu, pozicionuojant Lietuvą kaip vieną patraukliausių investicijų pritraukimui. Šiuo laikotarpiu, kai nestabilumo aplinkoje yra ganėtinai daug, reikia išsiskirti, reikia ryžtingų sprendimų. Džiaugiuosi, kad Vyriausybės programa yra numačiusi tai ir EINIM yra pateikę pirmą žingsnį – pereiti nuo „žaliojo koridoriaus“ prie „investicijų greitkelio“, kuris numato galimybes perimti geriausias pamokas iš sėkmės istorijų, kalbant apie gynybos pramonę, kur procedūros yra ypač greitos ir patrauklios naujų investicijų pritraukimui, ir jas pritaikyti iš esmės visiems stambiems „žaliojo koridoriaus“ investiciniams projektams ir įmonėms, kurios yra laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), papildomai suteikiant įgaliojimų ir „Investuok Lietuvoje“ su tais projektais darbuotis“, – kalbėjo L.Savickas.
Pasak ministro, svarbu turėti investuoti patrauklią reguliacinę aplinką, todėl reikia įgalioti tam tikras institucijas prie šio proceso prisidėti.
„Tuo pačiu norime sukurti reikšmingą paskatų sistemą, kuri su reguliaciniais sprendimais, padėtų Lietuvai tris kartus padidinti savo investicijų pritraukimo tempus tris kartus. Siekis – pritraukti ne mažiau nei 10 mlrd. investicijų iki 2030 m.“, – teigė L.Savickas.
Ministras akcentavo, kad dideliame ekonominiame neapibrėžtume matyti, kad kitos valstybės nemiega.
„Kiekvienas rastas sprendimas praeitais metais, jau yra nukopijuotas mūsų šalių konkurenčių. Stovėti vietoje ir laukti, kol mus aplenks negalime. Didelės, naujos, stambios investicijos kurį laiką Lietuvą apeidinėjo, kurį laiką nematėme jų Lietuvoje. Reikia ambicingų naujų įrankių – pirmiausia, kuriant naujas gerai apmokamas darbo vietas, tai atliepia mūsų strateginius interesus.
Siekiant užtikrinti mūsų gynybos poreikius, reikia turėti papildomų lėšų, o prognozuojamas ekonomikos augimas gali kurti 1 mlrd. ir daugiau papildomų pajamų kasmet. Tai yra reikšmingos lėšos mūsų saugumui. Būtent naujos investicijos, jei jos sėkmingai pritraukiamos į regionus, sprendžia mūsų regionų netolygumo problemas“, – kalbėjo L.Savickas.
Tiesa, pritraukiant investicijas netrūksta iššūkių dėl to, kad kai kurios savivaldybės nesutinka to su džiaugsmu. Vis dėlto ministerijai siekiant įkurti tris LEZ, yra savivaldybių, kurios tam pritartų.
„Aš labai džiaugiuosi, kad ši žinia buvo išgirsta plačiai ir savivaldybės susidomėjo mūsų teikiamais planais sukurti reikiamą infrastruktūrą investicijų pritraukimui, tam svarbus savivaldos noras ieškoti investicijų, jas pritraukti, pozityviai vertinti. Matome, kad ne visose savivaldybėse pasitinkamos su dideliu noru.
Kiekvienam investicijų pritraukime netrūksta iššūkių ir Lietuva išsiskiria tuo, kad mes turime tikrai nusiteikusias padėti nacionalines institucijas, bet lygiai taip pat reikia ir tokių savivaldybių. Renkantis, kur būtų galima kurti naująsias laisvąsias ekonomines zonas, svarbu turėti vietos partnerius, kurie pasirengę ieškoti sprendimų. Kad tų zonų reikia, akivaizdu. Jau šiandien, ženkliai nedidinant investicijų pritraukimo, jau trūksta infrastruktūros ir laisvų žemės suformuotų sklypų, o tempą patrigubinus, jų prireiks dar daugiau“, – teigė L.Savickas.
Pasak ministro, bus iš kokių savivaldybių rinktis.
Šiuo metu pasiūlymai dėl teisės aktų pakeitimų pateikti derinimui su suinteresuotomis institucijomis.
