Tarptautinių organizacijų ataskaitose Lietuvos ekonomika paprastai giriama tiek dėl ypatingos ekonominės plėtros sėkmės, tiek dėl jos atsparumo.
Kartu su pagyrimais dėl ekonomikos augimo, ataskaitose taip pat nerimaujama dėl didelio nelygybės lygio.
„Pastarųjų metų Lietuvos banko tyrimai buvo skirti darbo užmokesčio nelygybės dinamikai apibūdinti, naudojant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) mikroduomenis“, – komentuoja Lietuvos banko Ekonomikos departamento Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus vadovas Jose Garcia-Louzao.
Kaip paaiškinti šią tendenciją? Tam, anot J.Garcia-Louzao, įtakos turėjo keletas veiksnių, tačiau LB tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką darė minimaliojo darbo užmokesčio politika ir rinkos dinamika.
LB tyrimai rodo, kad minimaliojo darbo užmokesčio didinimas Lietuvos vyriausybės yra naudojamas kaip priemonė mažiausiai uždirbančių darbo užmokesčiui didinti.
„Nors minimalusis darbo užmokestis mechaniškai didina darbo užmokestį darbuotojams, dirbantiems žemiausioje atlyginimų pasiskirstymo dalyje, jo poveikis apima ne tik minimalųjį darbo užmokestį gaunančius darbuotojus“, – aiškina J.Garcia-Louzao.
Pasak jo, visų pirma tai gali sukelti spaudimą didinti darbo užmokestį nes darbdaviai, siekdami išlaikyti darbo užmokesčio hierarchiją ir pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, koreguoja didesnės dalies darbuotojų darbo užmokestį.
Taigi, esą norint kiekybiškai įvertinti minimaliojo darbo užmokesčio poveikį darbo užmokesčio nelygybei, reikia atsižvelgti į abu veiksnius.
LB analizė rodo, kad minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas gali paaiškinti apie 35 proc. darbo užmokesčio nelygybės sumažėjimo, kai atsižvelgiama į tiesioginį ir netiesioginį poveikį.
Svarbu tai, kad galutinis poveikis nelygybei gali būti šiek tiek didesnis, nes minimaliojo darbo užmokesčio padidinimas taip pat gali padėti sumažinti „vokeliuose“ mokamą atlygį – t. y. darbo užmokestį, mokamą už oficialios socialinės apsaugos sistemos ribų.
Naujausi Latvijoje ir Vengrijoje atlikti tyrimai rodo, kad darbdaviai yra linkę reaguoti į tai ir nedeklaruojamą darbo užmokestį įforminti taip, kad jis atitiktų naują minimaliojo darbo užmokesčio lygį.
Be minimaliojo darbo užmokesčio politikos, LB tyrime nustatytas dar vienas svarbus veiksnys, susijęs su 2004 m. įstojus į ES atsiradusiomis ekonominėmis tendencijomis.
Viena vertus, masinė migracija į Vakarų Europą gerokai sumažino darbo jėgos skaičių Lietuvoje.
Kita vertus, ekonominės galimybės Lietuvoje skatino naujų įmonių atėjimą. Dėl to darbo rinka tapo įtempta, nes daugiau įmonių varžėsi dėl mažesnio laisvų darbuotojų skaičiaus.
Ši padidėjusi konkurencija, LB teigimu, turėjo tiesioginį poveikį darbdavių darbo užmokesčio politikai.
Anot LB atstovų, įvairios darbo užmokesčio dinamikos analizės, atliktos remiantis „Sodros“ duomenimis, rodo, kad darbo užmokesčio nelygybė mažėja.
Tačiau panašu, kad pastaraisiais metais mažėjimo tendencija sulėtėjo, o darbo užmokesčio nelygybės lygis, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis ekonomikomis, išlieka aukštas.
Svarbu tai, kad nors darbo pajamos lemia daugumos žmonių gyvenimo lygį, bendros disponuojamosios pajamos, kurios lieka po privalomų pajamų mokesčio bei „Sodros“ įmokų sumokėjimo ir pridėjus papildomas valstybės išmokas: pensijas, vaiko pinigus bei socialines pašalpas, kapitalo grąžą bei kitas pajamas, galiausiai taip pat yra svarbios.
Šiuo atžvilgiu, LB pabrėžia, disponuojamųjų pajamų nelygybė, palyginti su darbo užmokesčio nelygybe, Lietuvoje nesumažėjo ir tebėra viena didžiausių Europoje.
