Išskirtinis atvejis
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gitanas Nausėda |
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, kredito įstaigų finansinės problemos visada sukelia neigiamas emocijas klientams ir verslui, tačiau Ūkio banko atveju situacijos per daug dramatizuoti nereiktų.
„Tokie atvejai visada yra itin nemalonūs. Be jokios abejonės, bankinė sistema į juos reaguoja jautriai. Tačiau Ūkio banko reikšmė Lietuvos bankų sistemai tikrai nėra kritinė ir negalima daryti išvados, kad gresia kažkokie kataklizmai. Aišku, šis įvykis nepraskaidrins klientų nuotaikos, tačiau dramatiškų pasekmių šalies ūkiui neprognozuočiau“, – sakė jis.
Ekonomisto nuomone, Ūkio bankas su likvidumo problemomis susiduria laikotarpiu, kai kitiems bankams panašių bėdų nekyla.
„Bankų sistemos kamienas sveikas. Bankai dirba normaliai ir jau gana seniai turi perteklinį likvidumą. Tai nėra ta situacija, kai kažkuris rinkos dalyvis paslysta tuo metu kai yra likvidumo įtampos. Turim atvirkštinę situaciją – tiek bankų kapitalo pakankamumas, tiek likvidumas šiuo metu yra didesnis, nei reikalaujama“, – teigė G.Nausėda.
Tikėtina nacionalizacija
Pasak banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Ūkio banko istorija skausmingų pasekmių šalies ūkiui nesukels: „Mano subjektyvia nuomone, nei ekonomikai, nei valstybės įvaizdžiui, nei valstybės skolinimosi kainai neigiamo poveikio nebus. Taip pat neskubėčiau kalbėti apie indėlių draudimo fondo pinigus, nes nėra aišku, ar tikrai šis bankas bankrutuos.“.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis |
Ekonomistas prognozavo, jog Ūkio bankas bus perimtas valstybės žiniom.
„Mano manymu, labiau tikėtinas scenarijus yra valstybės sprendimas privatizuoti, rekapitalizuoti ir sutvarkyti banką tam, kad ateityje jį būtų galima parduoti ar kitokia forma tęsti jo veiklą“, – sakė N.Mačiulis.
Vertindamas finansinių institucijų priežiūros sistemą Lietuvoje, N.Mačiulis sakė, kad šis atvejis gali net pagerinti Lietuvos įvaizdį, nes jis parodo, jog bankų priežiūros institucijos tinkamai atlieka savo darbą ir laiku imasi veiksmų nustatytoms rizikoms suvaldyti.
Didiesiems lengviau
„Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės teigimu, „Snoro“ istorija parodė, kad valstybė moka tinkamai tvarkytis su tokio pobūdžio problemomis.
„Šio banko veiklos ribojimas nėra didelis netikėtumas, nes apie galimas problemas Lietuvos bankas indikavo jau kurį laiką. Mano nuomone, poveikis rinkai bus nedidelis. „Snoro“ pavyzdys rodo, kad situacija valdoma efektyviai. Indėlių draudimas galioja, todėl žmonėms nerimauti nereiktų. Be to, Ūkio bankas yra mažesnis, todėl ir pasekmės nebus tokios reikšmingos“, – sakė ekonomistė.
 |
| Redakcijos archyvo nuotr./Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė |
Pasak V.Klyvienės Lietuvos bankas tinkamai atliko finansinės sitemos priežiūrą: „Manau, kad sprendimas stabdyti banko veiklą buvo priimtas gerai viską apmąsčius. Čia Lietuvos bankui didelės kritikos būti neturėtų, nes sprendimą, lėmė objektyvūs veiksniai. Matyt, banko problemos pradėjo kauptis dar kredito krizės metu. Monitoringas buvo vykdomas, o kai padėtis tapo kritiška buvo priimtas toks sprendimas“.
Pašnekovės nuomone, šiandienos pasaulyje bankų bankrotai labai stebinti neturėtų. „Nemanau, kad šis įvykis pakenks pasitikėjimui bankine sistema. Mūsų finansų rinkoje buvo aiški segmentacija. Užsienio kapitalo bankai, kurie galėjo remtis motininiais bankais, turėjo kur kas didesnes galimybes tvarkytis su krizės sukeltomis problemomis. Didieji bankai sėkmingai funkcionuoja. O tai, kad mažesni bankai sunkiau sprendė sunkumus, nesugebėjo rasti tinkamų investuotojų šiai dienai nieko stebinti neturėtų. Bankų bankroto banga persirito per Europą. Tie bankai, kurie vykdė rizikingesnę politiką kreditų, investavimo srityse, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Galim tik džiaugtis, kad Lietuvos atveju, tai nebuvo didžiausi bankai“, – sakė V.Klyvienė.
