Visos trys ECB pagrindinės palūkanų normos ketvirtadienį sumažintos 25 baziniais punktais.
Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, kuria valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį, sumažinta iki 2,5 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2023 m. vasario mėnesio.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi galimybe taip pat sumažėja – atitinkamai iki 2,65 proc. ir 2,9 proc.
Pokyčiai įsigalios nuo kovo 12 d.
Pernai birželį, rugsėjį, spalį, gruodį ir šiemet sausį bazinės palūkanos euro zonoje kaskart buvo mažinamos ketvirčiu procentinio punkto – iš viso 125 baziniais punktais.
Remiantis pirmadienį paskelbtais naujausiais statistikos agentūros Eurostato duomenimis, vasario mėn. infliacija euro zonoje sumažėjo iki 2,4 proc., o vadinamoji bazinė infliacija, į kurią neįtraukiamos energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainos, vasario mėn. siekė 2,6 proc. – šiek tiek mažesnė nei praėjusį mėnesį (2,7 proc.).
ECB pranešime spaudai konstatuoja, kad dezinfliacija juda norima kryptimi.
„Infliacijos raida toliau iš esmės atitiko ekspertų lūkesčius, o naujausiose prognozėse numatoma jos raida panaši į numatytą ankstesnėse prognozėse. Dabar ekspertai prognozuoja, kad 2025 m. bendroji infliacija sudarys vidutiniškai 2,3 proc., 2026 m. – 1,9 proc., o 2027 m. – 2 proc. Bendrosios infliacijos 2025 m. prognozė padidinta dėl didesnių energijos kainos pokyčių. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto, 2025 m. turėtų būti vidutiniškai 2,2 proc., 2026 m. – 2 proc. o 2027 m. – 1,9 proc.“, – rašoma pranešime spaudai.
Pastebima, kad vidaus infliacija tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio.
„Tačiau darbo užmokestis, kaip numatyta, auga mažiau, o pelnas iš dalies švelnina poveikį infliacijai“, – teigia ECB.
Kas toliau?
Jei dėl ketvirtadienio ECB žingsnio mažinti palūkanų normas Europos ekonomistai sutarė, dėl tolimesnių veiksmų nuomonė išsiskiria.
Rinkosi tikisi, kad bazines palūkanų normas ECB mažins dar du kartus -iki 2 proc. Vasario pabaigoje šiuos lūkesčius pagrįstais laikė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Tačiau dabar „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozė išsiskiria: vieni mano, kad daugiau mažinimų nebus, o kiti tikisi, jog iki 2026-ųjų pradžios pagrindinė palūkanų norma gali nukristi net iki 1 proc.
Nuomonės, ar ECB pinigų politika vis dar yra ribojanti, ima išsiskirti ir pačioje ECB valdančiojoje taryboje.
ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel vasarį „Financial Times“ sakė, kad centrinis bankas dabar turėtų pradėti diskutuoti apie palūkanų normų mažinimo pauzę ir pridūrė, kad palūkanų normos sumažėjo tiek, kad „nebegalime užtikrintai teigti, jog mūsų pinigų politika vis dar yra ribojanti“.
„Artėjame prie taško, kai mums, galbūt, teks pristabdyti arba nutraukti palūkanų mažinimą“, – leidiniui „Financial Times“ sakė žymi Vokietijos ekonomistė, viena iš pagrindinių konservatyviųjų ECB tarybos narių.
Tuo tarpu Graikijos centrinio banko vadovas Yannis Stournaras įsitikinęs priešingai: „Mes tikrai vis dar esame ribojančioje zonoje.“
Analitikai ketvirtadienį stebi, ar iš ECB prezidentės Christine Lagarde retorikos išnyks nuolat kartotas teiginys, kad pinigų politika tebėra ribojanti. Jei šio pareiškimo nebeliks, tai galėtų būti vertinama kaip užuomina, kad balandžio arba birželio mėnesiais palūkanų normų mažinimas gali būti sustabdytas.
ECB ketvirtadienio pranešime spaudai apie ribojančią pinigų politiką užsiminta labai aptakiai.
„Pinigų politika tampa juntamai mažiau ribojamoji, nes dėl mažinamų palūkanų normų pinga naujos paskolos įmonėms bei namų ūkiams ir spartėja paskolų augimas“, – rašoma pranešime spaudai.
N.Mačiulis: „Akivaizdu, kad Europai šiuo metu reikėtų mažesnių, o ne didesnių palūkanų normų“
Ne kartą užsiminta, kad ECB juda į neutralių palūkanų normų lauką.„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min komentavo, kad rinkos dar tikisi palūkanų normų mažėjimo, o šiuo metu vyrauja konsensusas, jog neutrali bazinių palūkanų norma, prie kurių ekonomika nei skatinama, nei slopinama, siekia du procentus.
Neseniai ECB ekspertų atliktas tyrimas nustatė, kad neutralus lygis yra tarp 1,75 proc. ir 2,25 proc.
„Bet žiūrint į vis dar silpną euro zonos pramonę, didėjančius išorinius iššūkius ir prekybinį karą tarp JAV ir kitų valstybių, matant didėjantį Europos poreikį daugiau investuoti į krašto apsaugą, akivaizdu, kad Europai reikėtų šiuo metu mažesnių, o ne didesnių palūkanų normų. Bet koks didesnis sukrėtimas pasaulio ekonomikai atvertų duris dar didesniam palūkanų normų mažinimui ir prognozuojame, kad metų pabaigoje ECB, infliacijai sumažėjus iki 2 proc., dar galės mažinti bazines palūkanų normas iki 1,75 proc.“, – komentavo ekonomistas.
Jis mano, kad JAV pradėtas pasaulinis prekybos karas infliacijos Europoje nepadidins.
„Tai, kad JAV labiau apmokestina importuojamas prekes nekelia tų prekių kainų Europoje. Kaip tik Kinija, Kanada, Meksika ieškos naujų rinkų – taip pat ir Europos Sąjungoje. Tai nėra infliacijos šaltinis – pagrindinė rizika kyla iš žaliavų rinkų. Bet 2,5 proc. infliacija yra dovana euro zonai“, – mano ekonomistas.
