Iki šiol rinka mokėjo už riziką, kuri galėjo įvykti. Tačiau JAV ir Izraeliui pradėjus karinius smūgius Irano teritorijoje, situacija pasikeitė iš esmės. Iranui atsakius raketų atakomis regione, kalbame jau ne apie galimą, o apie realų karinį konfliktą. Tai keičia naftos rinkos logiką.
Brent tipo naftos kaina rinkoms atsidarius po savaitgalio naujienų pabrango daugiau nei 13 proc. ir šiuo metu sudaro 80 JAV dolerių už barelį. Ir tai nutiko ne dėl paklausos šuolio, pagrindinė priežastis – išaugusi rizikos premija. O kur aukšta premija, ten ir galimybės.
Kiek kainuoja baimė?
Brent tipo naftos kaina paskutiniu metu laikėsi aukščiau fundamentalių lygių daugiausia dėl įvertintos rizikos – baimės, kad konfliktas gali išplisti ir paveikti tiekimą. Tuo metu pasaulinė pasiūla buvo pakankama, o 2026 m. naftos balanse išliko pertekliaus elementas. Tačiau karinis konfliktas reiškia, kad rizikos premija nebėra teorinė.
Pasak skirtingų šaltinių, Iranas turi apie 160 – 200 mlrd. barelių įrodytų naftos rezervų, kas yra apie 10 – 12 proc. visų pasaulio atsargų ir garbingai užimą ketvirtą vietą pasaulyje po Venesuelos, Saudo Arabijos ir Kanados (jau kažkur matyti šalių pavadinimai, lengvas sufleris – JAV prezidento taikiniai). Kitaip tariant, beveik kas dešimtas dar neišgautas barelis pasaulyje yra Irane.
Iranas nėra didžiausias dabartinis tiekėjas, tačiau jis turi milžinišką struktūrinę reikšmę. Jo eksportas itin koncentruotas – daugiau nei 90 proc. vyksta per Kharg Island terminalą. Geografiškai šalis yra strategiškai jautrioje vietoje – prie Hormuzo sąsiaurio.
O vien pats Hormuzo sąsiauris turi savo „matematiką“. Per šį sąsiaurį keliauja apie 20 mln. barelių per dieną, kas yra maždaug penktadalis pasaulio naftos produkcijos. Vien Saudo Arabija, Irakas ir Jungtiniai Arabų Emyratai per jį eksportuoja daugiau nei 13 mln. barelių per dieną. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, tik 3,5-5,5 mln. barelių galėtų būti nukreipta alternatyviais vamzdynais.
Istoriškai net trumpalaikė įtampa šiame regione sukeldavo staigius naftos kainų šuolius. Jei konfliktas plėstųsi ir būtų ribojamas laivybos saugumas, pasekmės būtų platesnės nei vien kainos: išaugtų draudimo sąnaudos, padidėtų laivų fraktų kainos, sutriktų logistika, sumažėtų pasiūla.
Pasak Goldman Sachs analitikų, ekstremaliu scenarijumi, jei apie pusė sąsiaurio srautų būtų sutrikdyta mėnesiui, Brent naftos kaina galėtų šoktelėti iki 100 JAV dolerių už barelį. Tai nėra bazinis scenarijus, bet jis parodo, kokia jautri yra infrastruktūra.
Kiek realiai svarbus Iranas?
Per pastaruosius penkerius metus Irano žaliavinės naftos gavyba padidėjo apie 1,4 mln. barelių per dieną ir stabilizavosi ties 3,5 mln. barelių per dieną, o tai sudaro apie 3-4 proc. pasaulinės pasiūlos. Be to, šalis gamina apie 1 mln. barelių kondensato, kurio dalis eksportuojama, daugiausia į Kiniją.
Svarbus aspektas – sankcijos riboja realų potencialą. Jei jos būtų sušvelnintos, Iranas galėtų padidinti pasiūlą dar 0,5-1 mln. barelių per dieną per palyginti trumpą laiką. Kita vertus, infrastruktūros pažeidimas tikėtina galėtų reikšmingai sumažinti eksportą. Finansų rinkų dalyvių vertinimu, net 1 mln. barelių per dieną tiekimo sumažėjimas galėtų sukelti reikšmingą kainų šuolį rinkoje.
Daugumos analitikų pagrindinis prognozuojamas scenarijus šiems ir ateinantiems metams yra modeliuoja Brent tipo naftos kainą apie 64-70 JAV dolerių už barelį. Pasak jų, tai yra lygis, kuris atspindi subalansuotą rinką. Esant tokioms kainoms, didžiosios Europos ir JAV naftos bendrovės generuoja gerą pinigų srautą ir išlaiko dividendų tvarumą ir tęstinumą.
Skaičiuojama, kad vien 10 JAV dolerių kainos pokytis už barelį gali reikšmingai padidinti jų pelningumą. Tačiau investuotojams svarbu suprasti ir atskirti struktūrinį kainų augimą nuo trumpalaikio geopolitinio šoko. Jei konfliktas bus ribotas, energetikos sektoriaus akcijų ralis gali būti laikinas. Jei įtampa taps ilgalaikė, šis sektorius gali tapti vienu iš nedaugelio pozityvių pasirinkimų rinkoje.
Nafta ir infliacija – koja kojon
Jei Brent tipo naftos kaina įsitvirtintų aukščiau 80 JAV dolerių už barelį, poveikis būtų platesnis nei energetikos sektorius. Energetinis šokas sustiprintų infliacinius lūkesčius ir apsunkintų centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų mažinimo. JAV ekonomika išlieka augimo fazėje, tačiau infliacija jau kurį laiką viršija ilgalaikę normą. Energetinis impulsas galėtų apriboti palūkanų mažinimo galimybes. Matyt, kalbos apie galimą bazinės palūkanų normos kėlimą tik įgautų naują prasmę.
Dažniausiai, ką rodo rinkų patirtis, naftos šokai veikė per tris pagrindinius kanalus: vartotojų perkamąją galią, verslo sąnaudas ir palūkanų lūkesčius. Šiandien ekonomika atsparesnė nei prieš kelis dešimtmečius, tačiau energijos kaina vis dar išlieka reikšminga makroekonominiame paveiksle.
Šiuo metu galima išskirti du pagrindinius scenarijus. Pirmasis – rizikos premija išlieka, tačiau realaus tiekimo sutrikimo neįvyksta. Brent tipo naftos kaina kaina svyruoja tarp 65 -75 JAV dolerių už barelį intervale, energetikos bendrovės generuoja stiprius pinigų srautus, o rinka išlieka santykinai stabili. Antrasis – įtampa eskaluojasi ir dalis tiekimo sutrinka. Tokiu atveju Brent tipo naftos kaina pakyla virš 80 JAV dolerių už barelį, sustiprėja infliaciniai lūkesčiai, padidėja akcijų koreliacija ir rinkose prasideda ryškesni svyravimai.
Ką tai reiškia Lietuvos investuotojui?
Lietuvos investuotojams ši situacija aktuali keliais aspektais. Pirma, energetikos sektorius išlieka vienas iš nedaugelio, galinčių generuoti stabilius pinigų srautus ir aukštą pajamingumą. Antra, nafta turi tiesioginę įtaką infliacijai, o tai veikia obligacijų rinką ir palūkanų normų lūkesčius. Trečia, geopolitiniai šokai dažnai sukelia trumpalaikius, bet aštrius kainų svyravimus, o tai yra galimybių tema investuotojams.
Akcijų indeksai iš pirmo žvilgsnio atrodo stabilūs, tačiau po apgaulinga kauke galimai rastume ne vieną pertemptą nervą. Tą patvirtina ir ryškios sektorių rotacijos, didelė kelių pagrindinių akcijų reikšmė indeksuose, o ką jau kalbėti apie netylančias kalbas apie būsimus burbulus. Tačiau išorinis šokas, pavyzdžiui, staigus naftos kainos šuolis, galėtų suvienodinti judėjimą ir padidinti kainų svyravimus. Tokiu atveju dalis fondų būtų priversti mažinti riziką (kas dėl rebalansavimo, kas dėl „margin call“), o rinkos dinamika tikėtina pasikeistų greitai.
Mano nuomone esminis klausimas šiuo metu – ar tai laikinas šokas, ar naujas geopolitinis režimas. Nuo atsakymo į šį klausimą priklausys ne tik naftos kaina, bet ir platesnė finansų rinkų kryptis visiems 2026 metams.
