Sekite 15min Google
Gerais laikais, kai pinigų daug, žmonės linkę negalvoti, kas nutiks pajamoms sumažėjus. Kitaip tariant, palanki aplinka kuria iliuzinį saugumo jausmą.
Į nemokumo bėdą patenka anaiptol ne neatsakingi žmonės. Apie 90 proc. vėluojančių paskolų susiję su pajamų sumažėjimu, kai žmogus netenka darbo, ilgai serga, išsiskiria. Tai klientai, kurie praėjo mokumo patikrą ir kurių finansai buvo tvarkingi, kol gyvenimas pasikeitė.
Rizika retai kyla iš vieno sprendimo. „GF banko“ duomenys rodo, kad 71 proc. klientų vartojimo kredito sutartis sudaro jau turėdami kitų finansinių įsipareigojimų, o maždaug kas trečias grįžta antros ar trečios paskolos.
Ką daryti susidūrus su sunkumais
Dažniausia klaida – skolintis dar daugiau, iš kelių skirtingų kreditavimo įstaigų. Iš pradžių tai atrodo kaip sprendimas, bet ilgainiui tik didina finansinę naštą.
Susidūrus su mokumo problema, svarbiausia – komunikuoti. Kad ilgam nesusigadintumėte kredito istorijos, geriausia realią situaciją atvirai aptarti su savo kreditoriumi. Paprastai pavyksta susitarti, kaip sumažinti naštą – atidėti įmokas keliems mėnesiams arba pailginti grafiką ir taip sumažinti mėnesio įmoką.
Jeigu paskolų jau prisiimta, vienas iš galimų sprendimų – kelias skirtingų įstaigų paskolas refinansuojant apjungti į vieną. Taip sumažėja mokesčiai, nes jie mokami nebe už kiekvieną paskolą atskirai, o už vieną, ir lengviau valdyti įsipareigojimus, nes sumažėja kas mėnesį atliekamų įmokų skaičius. Tik verta pasiskaičiuoti, nes mažesnė mėnesio įmoka ne visada reiškia pigesnę paskolą.
Reguliavimas saugo nuo katastrofos, ne nuo diskomforto
Nors atsakingojo skolinimo reikalavimai reguliariai atnaujinami – naujausi pakeitimai įsigaliojo 2026 m. rugpjūčio 1 d. – jokios taisyklės negali apsaugoti nuo asmeninio pajamų kritimo. Reguliavimas saugo nuo katastrofos, ne nuo diskomforto. Jis nubrėžia grindis, o savo lubas kiekvienas turi nusistatyti pats.
Prieš pasirašydamas sutartį, žmogus gali pats pasidaryti paprastą „streso testą“ – susimodeliuoti, kas būtų, jei pajamos sumažėtų 20–30 proc. Ar naujoji įmoka kartu su būtiniausiomis išlaidomis vis dar būtų įkandama? Jei ne, įsipareigojimas per didelis, nors šiandien mokumo patikra jį prisiimti leidžia.
Kasdieniniame finansų tvarkyme padeda 50–30–20 išlaidų valdymo principas 50 proc. pajamų skirti poreikiams (būstas, maistas, mokesčiai, sveikata, transportas), 30 proc. norams (laisvalaikis, pomėgiai, kelionės), o 20 proc. taupymui ir investavimui. Jis ne tik formuoja tinkamus įpročius, bet ir padeda kaupti atsparumą pajamų kritimui: taupymo dalis kaupia likvidžią finansinę pagalvę, o 30 proc. „norų“ lieka suspaudžiamu rezervu, kurį prireikus galima apkarpyti pirmiausia.
Prieš prisiimant finansinį įsipareigojimą rekomenduojama turėti 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę. Kuo pajamos stabilesnės, tuo ji gali būti mažesnė. Deja, realybė kitokia: Eurostato duomenimis, Lietuvos namų ūkiai vidutiniškai atideda apie 7–8 proc. pajamų (ES vidurkis siekia apie 14,5 proc.). Atidedant po tiek, net vieno mėnesio atsargai sukaupti prireiktų daugiau nei metų. Atotrūkis tarp to, kiek reikėtų turėti, ir kiek realiai turime, parodo, kodėl gyvenimo pokyčiai taip lengvai virsta įsipareigojimų nevykdymu.
Galų gale, brandžiausias požiūris prieš skolinantis yra klausti savęs ne „ar man duos kreditą“, o „ar man verta jį imti“.
