Pagal pirmadienį paskelbtus Statistikos departamento duomenis, išankstinis metinis infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 4,9 proc. Mėnesinė infliacija rugpjūtį siekė 0,4 proc.
Skaičiuojant nuo metų pradžios metinės infliacijos rodiklis auga kone kas mėnesį – jis trumpam stabilizavosi tik birželį.
Banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad infliacijos pikas galėtų būti pasiektas šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
„Tai gerokai viršijo mūsų prognozes. Istoriškai rugpjūčio mėnesinė infliacija iš esmės būdavo neigiama, tai daugiau būdavo defliacinis mėnuo. Dabar paskelbta 0,4 proc. infliacija. Tai – viršijantis lūkesčius dydis ir jis dar kartą rodo, kad Lietuvoje infliacija tik įsibėgėja“, – 15min komentavo ekonomistas.
Visgi, jo teigimu, svarbu pamatyti, kurie konkrečiai komponentai lėmė didesnę nei įprastai infliaciją. Dažniausiai infliacija būdavo neigiama dėl rugpjūčio mėnesį tradiciškai sumažėjančių maisto, aprangos ir avalynės kainų.
„Labai tikėtina, kad didžiausia pasekmė yra maisto produktų kainų augime. Išsamūs duomenys bus paskelbti po savaitės, bet greičiausiai tai lėmė maisto kainų augimas“, – pabrėžia T.Povilauskas.
Vertindamas metinę infliaciją, ekonomistas atkreipė dėmesį į brangesnių energetinių išteklių efektą. Jo teigimu, pusę beveik 5 proc. siekiančios infliacijos reikėtų sieti su aukštesnėmis degalų, gamtinių dujų, elektros ir šilumos kainomis. Pastarosios vartotojams kol kas nėra aktualios, tačiau šiluma brangsta ir Statistikos departamentas į tai atsižvelgia.
Anksčiau SEB prognozavo, kad infliacija 5 proc. pasieks spalio mėnesį, tačiau dabar, T.Povilausko teigimu, realu, kad tokį dydį pasieksime jau rugsėjį.
„Panašu, kad pikas bus šių metų pabaigoje – kitų metų pradžioje, matosi, kad infliacija bus arti šešių procentų. Yra tokia inercija – gamtinių dujų ir elektros kainos yra perskaičiuojamos kartą per pusmetį, todėl net jeigu jos tarptautinėse rinkose rudenį atpigtų, klientams nuo sausio 1 d. jos neišvengiamai vis tiek didėtų. Todėl tas efektas persimes į metų pradžią“, – komentavo jis.
Vėliau metinės infliacijos rodiklis galėtų kristi, jeigu išsipildytų prognozuojamas kai kurių žaliavų kainų mažėjimas. SEB prognozuoja, kad 2022 m. metinė infliacija galėtų siekti 3,5 proc.
Ž.Mauricas: reikia galvoti, kaip didinti žmonių pajamas
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min taip pat teigė manantis, kad infliacijos lygis dėl žaliavų kainų ir spaudimo didėti paslaugų kainoms išliks aukštas bent iki kitų metų pradžios.
„Mes turime šiuos du pagrindinius veiksnius – galbūt reikėtų pasidžiaugti, kad neturime trečio veiksnio, spartaus maisto prekių brangimo. Reikėtų padėkoti didelei konkurencijai ir krizės metu išpopuliarėjusiai internetinei prekybai“, – sakė jis.
Nors pasaulinės maisto kainos auga apie 5–6 proc., Lietuvoje jų augimas kol kas siekė apie 2–3 proc.
„Paslaugų kainos kyla dėl sparčiai kylančio darbo užmokesčio ir vasaros metu atsiradusios paklausos. Atsirado didelis sezoniškumas, be to, aš manau, kad aktyvumo bus šiek tiek mažiau, nepriklausomai nuo ribojimų. Žmones nerimastingai laukia rudens ir žiemos, atveria pinigines plačiau, o verslai tuo naudojasi ir šiek tiek pakelia kainas“, – komentavo ekonomistas.
Lietuva turi labai nedaug įrankių kovoti su infliacija, kadangi didelę dalį šio rodiklio lemia pasaulinės tendencijos.
„Ką mes galime padaryti, tai didinti konkurenciją. Ilgus metus vienu geriausių to pavyzdžių buvo telekomunikacijos sektorius, dabar kažkiek vilties, kad kažką panašaus matome maisto produktų rinkoje. Kokių dalykų nereikėtų daryti – tokių, kaip 2017 m. skelbta kova prieš maisto kainų kilimą. Tada buvo sugalvota įvairių egzotinių idėjų“, – prisiminė jis.
Tiesa, pašnekovas teigė, kad viena panašaus kalibro idėja buvo iškelta ir dabar – įmokas už šildymą vartotojai galėtų mokėti ne vien šildymo sezono metu, tačiau per visus dvylika mėnesių.
Tokį pasiūlymą rugpjūtį iškėlė Energetikos ministerija, argumentavusi tuo, kad dvinarė kainodara leistų sumažinti šildymo sąskaitas apie 15 proc. šaltuoju metų laiku.
Ž.Maurico teigimu, nors tokiu būdu mėnesinės įmokos galėtų būti mažesnės, bendra sumokėta suma bus didesnė.
„Visi sprendimai, kurie dirbtinai sumažina kainas, ilgainiui smogia kitu galu. Be to, vartotojai sumoka brangiau, nei būtų sumokėję. Nors mes su baime žiūrime į šilumos kainų kilimą, daugelis gamintojų yra perėję prie biokuro. Taip pat jos kyla mažiau nei kitose Europos valstybėse, kur gamintojai yra priklausomi nuo dujų. Dujų kainos šiuo metu yra rekordiškai aukštos“, – pastebėjo jis.
Nors infliacijos vidiniais resursais lengvai pažaboti nepavyks, galima rasti būdų didinti mažiausiai gaunančių gyventojų pajamas, ieškant tvarių būdų pakelti pensijas, didinti neapmokestinamų pajamų dydį ar minimalų atlyginimą.
„Reikia akcentuoti pajamų pakėlimą, kad ta infliacija ne tiek jaustųsi. Lietuvoje tai bus nemalonus reiškinys, nes mes jau atpratę nuo didesnės infliacijos. Nemaža dalimi infliacijos augimas yra „atšokimas“ nuo praėjusių metų, kai jos beveik neturėjome. Jei stabtelsime ties 5 proc. ir ji mažės kitais metais, didelės tragedijos nebus. Patarčiau gyventojams nesusiformuoti lūkesčių, kad ta infliacija augs ir bus didelė ilgą laiką“, – teigė pašnekovas.
