2026-05-08 09:00

Ekonomistai atsakė, ar ruoštis recesijai: „Lietuva iššovė fejerverkus visiškai negalvodama apie rytdieną“

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu sumažėjo 0,4 proc. O Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius anksčiau sakė, kad Europa artėja prie krizės, kurios seniai nebuvo – gali pritrūkti ne tik pinigų, bet ir pačių išteklių. 15min klausė ekonomistų, ar iš tiesų egzistuoja recesijos grėsmė?

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Recesija
Recesija / Shutterstock nuotr.

Banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, recesijos tikimybė Europos Sąjungoje yra, ypač kalbant apie didžiausią Vokietijos ekonomiką, kuri ir taip balansuoja ant recesijos slenksčio.

„Didžiausias iššūkis Vokietijai yra Kinijos didelė konkurencija. Kadangi Vokietija susiduria su nemažai iššūkių, bet koks papildomas šokas, kuris mažina pramonės produktyvumą, dar padidina iššūkių kamuolį. Vokietija tada ne tik praranda konkuruodama su Kinija, bet ir su JAV. Nuotaikos Vokietijos pramonės sektoriuje yra pakankamai prastos“, – situaciją komentavo ekonomistas.

Tuo metu Lietuvoje recesijos rizika, anot jo, yra nedidelė.

„Lietuvoje didesnė grėsmė, kad mes 2028-2029 m. turėsime sunkesnį laikotarpį. O šiais metais mes galbūt galime kalbėti apie tam tikrą ekonomikos sulėtėjimą metų pabaigoje, bet ne recesiją. Nes vartojimas yra stiprus dėl II-osios pensijų pakopos lėšų, taip pat pramonės sektoriai yra stipriai atsispyrę nuo dugno, ypač inžinerinės pramonės, baldų pramonės. Be to, paslaugų sektorius dar pakankamai neblogus rezultatus rodo. Ko gero, visas šis kokteilis neleis Lietuvai panirti į recesiją“, – aiškino Ž.Mauricas.

„Luminor“ banko nuotr./Žygimantas Mauricas
„Luminor“ banko nuotr./Žygimantas Mauricas

Vis dėlto jis perspėjo, kad dalis ekonomikos skatinimo priemonių gali turėti ir ilgalaikių neigiamų pasekmių. Kalbėdamas apie antrosios pensijų pakopos reformą, jis ją palygino su trumpalaikiu ekonomikos „užkūrimu“, neįvertinant ateities rizikų.

„Tai čia kaip fejerverkai vakarėlio pabaigoje – iššaunami visiškai negalvojant apie rytdieną, nes mums papildomo ekonomikos skatinimo reikės 2028–2029 metais. To būtų reikėję net ir tuo atveju, jeigu šių pinigų nebūtume išleidę ekonomikai, o dabar jų reikės dar daugiau“, – pabrėžė jis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą