Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekspertai palygino būsto šildymo būdus: kurį rinktis, kai dujų ir elektros kainos smarkiai išaugo?

Kai dujų ir elektros kainos sparčiai kyla, individualių namų savininkai ima sukti galvą, kokį šildymo būdą pasirinkti, kad piniginės pernelyg nesuplonėtų. Kokias būsto šildymo alternatyvas šiuo metu galime rinktis? Kurios iš jų yra pigiausios, o kurios draugiškiausios gamtai? 15min kalbinti ekspertai įspėja, kad prieš skubant keisti šildymo būdą pirmiausia reikėtų atlikti namų darbus.
Šildymo kaina
Šildymo kaina / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Į 15min redakciją kreipėsi skaitytojas Mantas, kuris savo namus šildosi medžio pjuvenų briketais.

Šįmet kovo mėnesį jis panoro jų užsakyti naujam sezonui – būsimai žiemai.

„Kaina, aišku, kone 100 eurų už toną didesnė nei praėjusį pavasarį. Tos įmonės, iš kurios užsakinėjame, darbuotojai pasakojo, kad tokių kainų nėra matę per 10 įmonės darbo metų. Bent tie tiekėjai, iš kurių perkame, sakė, kad už poros savaičių pasiūlys prekybai briketus pavasarinėmis kainomis, bet net neįsivaizduoja, kokios jos bus, ir tikisi, kad bent kiek mažesnės, nei yra dabar“, – pasakojo Mantas.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Medžio pjuvenų briketai
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Medžio pjuvenų briketai

Jo teigimu, šiuo metu tona briketų kainuoja apie 200–220 eurų, priklausomai nuo to, ar į kainą įskaičiuotas atvežimas. Pernai kaina prasidėjo nuo 129 eurų, užpernai nuo 115 eurų, dar metais anksčiau – nuo 139 eurų.

Manto pavyzdys – ne vienintelis. Redakcija sulaukia ir daugiau nusiskundimų, pavyzdžiui, kad malkos, kurias vežė iš Baltarusijos, taip pat gerokai pabrango. Nuo sausio smarkiai išaugo ir būsto šildymas gamtinėmis dujomis. Tad nuosavų namų gyventojai pergalvoja, koks šildymo būdas būtų optimaliausias.

Pirmiausia pagalvokite apie pastato sandarumą ir apšiltinimą

Kauno technikos kolegijos lektorius, UAB „Pastatų sertifikavimo biuro“ vadovas Rolandas Samajauskas sako, kad svarstant keisti šildymo būdą, pirmiausia reikia galvoti apie pastato sandarumą ir jo apšiltinimą.

„Reikėtų pradėti nuo paties pastato. Jei namas neapšiltintas, langai prasti, stogas kiauras kaip rėtis, sienos be šilumos izoliacijos, namas ir naudoja daug energijos. Reikėtų klausti, kiek jums parašęs skaitytojas sunaudoja – dešimt tonų ar penkias? Galbūt pastato energinio naudingumo klasė labai žema ir daug naudoja“, – kad pirma reikėtų susitvarkyti pastatą, siekiant sumažinti šilumos poreikį, ir tik tuomet pagalvoti apie šildymo būdus akcentuoja R.Samajauskas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Rolandas Samajauskas
Asmeninio archyvo nuotr. /Rolandas Samajauskas

„Atėjus į pastatą akivaizdžiai matosi – vamzdžiai rūsyje, senoviniai radiatoriai be termostatų. Kartais nereikia didelių investicijų – tereikia išsikviesti šildymo specialistą, kuris sužiūrėtų viską. Gal žmogus gyvena name 20 metų ir šildo rūsį, garažą, kurių nėra tikslo šildyti“, – pataria R.Samajauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius