Anot N.Mačiulio, politinėje darbotvarkėje šiuo metu pernelyg daug dėmesio skiriama valdančiosios daugumos vidiniams santykiams, tačiau trūksta aiškių sprendimų, orientuotų į ilgalaikes Lietuvos ekonomikos problemas. Jis prognozuoja, kad Seimo pavasario sesijoje bus gausu siūlymų ir raginimų, tačiau dalis jų gali eiti pavojingu keliu.
„Labai norėtųsi, kad nebūtų tęstinumo to, ką matėme praėjusiais metais – privataus sektoriaus papildomo reguliavimo, prispaudimo, uždraudimo ir mokestinės naštos didinimo“, – „Žinių radijui“ sakė ekonomistas. Pasak jo, tokia kryptis yra ypač žalinga tuo metu, kai Lietuvai darosi vis sunkiau konkuruoti tiek Europos Sąjungos viduje, tiek trečiosiose šalyse:
„Čia turbūt pats blogiausias kelias tame kontekste, kai mes vis sudėtingiau konkuruojame ir Europos Sąjungos viduje, ir už Europos Sąjungos teritorijos, t. y. trečiose šalyse, ieškodami eksporto rinkų“.
N.Mačiulis primena, kad nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą šalis išgyveno savotišką „aukso amžių“, kai kaštų konkurencingumas leido sparčiai plėsti eksportą. Tačiau šiandien ši persvara išblėso – konkurencija iš Kinijos ir kitų valstybių smarkiai išaugusi, o naujausi Tarptautinio valiutos fondo tyrimai rodo, jog eksporto pozicijas silpnina visos Baltijos šalys.
„Galvoti, kaip dar daugiau perskirstyti per biudžetą ar kaip uždėti apynasrį privataus sektoriaus įmonėms, (nėra tinkama kryptis – 15min). Tai yra kelias į skurdą.“, – pabrėžė jis.
Ekonomisto teigimu, pastarųjų metų pažanga nebuvo automatinė, todėl be papildomų pastangų – ypač investicijų į švietimą, produktyvumą ir verslo aplinką – Lietuvos artėjimas prie turtingiausių Europos Sąjungos valstybių gali greitai sustoti.
„Artėjimo prie Europos Sąjungos turtingiausių valstybių kelias buvo vienas sėkmingiausių, bet jis gali labai greitai baigtis“, – įspėjo ekspertas.
N.Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad artimiausius dvejus metus ekonomikoje gali būti matomi klestėjimo ženklai, paremti vidaus paklausa. Juos skatins vienkartinės pinigų injekcijos, dideli biudžeto deficitai ir lėšų perskirstymas, įskaitant pinigų judėjimą iš antrosios pakopos pensijų fondų į vartojimą. Tačiau, pasak jo, toks augimas gali būti apgaulingas.
„Tokių vidaus paklausos klestėjimo ženklų bus, kurie gali maskuoti gilumines problemas. Tam, kad suvoktume, kas iš tiesų vyksta Lietuvos ekonomikoje, reikės pažiūrėti į eksporto duomenis, pramonės duomenis, kurie nebūtinai taip džiugins, kaip džiugins vartojimo statistika“, – aiškino laidos svečias.
