Estijos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pirmąjį ketvirtį buvo 8,1 proc. ir jis buvo mažiausias Europos Sąjungoje. Po Estijos rikiavosi Bulgarija, kur šis santykis siekė 21,2 proc., ir Liuksemburgas su 21,3 procento.
Didžiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo užregistruotas Graikijoje – 181,9 procento. Antrą vietą pagal šį rodiklį užėmė Italija – 134 proc., ir Portugalija – 123 procentai.
2019 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje euro zonoje valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio vidurkis siekė 85,9 proc. ir buvo 1,2 proc. mažesnis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Europos Sąjungoje šis santykis per metus sumažėjo 0,9 procentinio punkto iki 80,7 procento.
Valstybės skolos ir BVP santykis pirmąjį metų ketvirtį išaugo penkiose ES valstybėse narėse, sumažėjo 21-oje ir išliko nepakitęs vienoje valstybėje narėje.
Didžiausias šio rodiklio mažėjimas per metus įvyko Slovėnijoje, kur jis nukrito 7,6 procentinio punkto, labiausiai padidėjo Kipre – čia šis rodiklis padidėjo 12,2 procentinio punkto. Estijos skolos ir BVP santykis sumažėjo 0,9 procentinio punkto.
2019 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje euro zonoje skolos vertybiniai popieriai sudarė 81,1 proc. bendros valdžios sektoriaus skolos, paskolos – 15,8 proc., valiuta ir indėliai – 3,1 procento.
Europos Sąjungoje šie rodikliai buvo atitinkamai 81,9 proc., 13,9 proc. ir 4,2 procento.
