Tuo metu, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, netiesioginis susiekimas šiemet išaugo 5 procentais.
Anot LTOU generalinio direktoriaus Simono Bartkaus, esminį netiesioginio susisiekimo proveržį šiais metais leido pasiekti tradicinių oro bendrovių sprendimai dažninti skrydžius.
„Aktyviai įsitraukiame į Vakarų Europos oro uostų tinklą. Kartu su oro bendrovėmis toliau įgyvendiname struktūrinius, kokybinius susisiekimo oru pokyčius, perbraižydami skrydžių žemėlapius ir jungdami Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus su Europos aviacijos, finansų ir ekonomikos centrais“ – pranešime sakė LTOU direktorius.
Lietuva taip pat 15 proc. pagerino bendrąjį susisiekimo oru rodiklį, o, palyginti su priešpandeminiu 2019 metų laikotarpiu, jis išaugo 2 procentus.
Be Lietuvos tik aštuonios Europos Sąjungos (ES) šalys ir Islandija pakilo iš neigiamos popandeminės indekso zonos.
Pasak LTOU, per metus taip pat 3 proc. paaugo Lietuvos tiesioginis susiekimo rodiklis.
Anot S. Bartkaus, geresnius tiesioginio susiekimo rezultatus lėmė pigių skrydžių oro bendrovių naujų krypčių ribotumas, siekiant didesnės naudos ir dar labiau telkiantis į patikrintas ir Lietuvos rinkoje jau daug metų populiarias kryptis.
Pernai LTOU aptarnavo rekordinį 6,6 mln. keleivių skaičių.
Šią savaitę „ACI Europe“ paskelbta 2025 metų apžvalga yra pagrindinis Europos oro susisiekimo rodiklių vertinimas.
