Pasak jos, 2026 metų rugpjūčio pabaigoje turi būti užbaigtas su Europos Komisija suderintas „Naujos kartos Lietuva“ planas, kurio rėmuose vien per ateinančius metus Lietuvoje bus investuota 1,6 mlrd. eurų.
„Jeigu prie to pridėsime dar 1,2 mlrd. eurų pagal ES investicijų programą, bendra suma pasieks 2,8 mlrd. eurų. Tai – labai reikšmingas finansinis impulsas Lietuvos ekonomikai“, – pabrėžia viceministrė.
Lietuvos ekonomiką kitąmet pasieks 2,8 mlrd. eurų ES investicijų.
Didžioji dalis šių investicijų bus nukreipta į Europos Sąjungos keliamus žaliuosius tikslus. Anot N. Rinkevičiūtės-Laurinaitienės, apie 1,1 mlrd. eurų bus skiriama aplinkosaugai ir klimato kaitos problemoms spręsti: atsinaujinantiems energijos ištekliams, pastatų renovacijai, viešojo transporto modernizavimui, pramonės perėjimui prie aplinkai draugiškesnių technologijų.
„Tai investicijos, kurios ne tik atliepia ES reikalavimus, bet ir keičia kasdienę žmonių gyvenimo kokybę“, – sako ji.
Reikšmingos lėšos numatytos ir kitoms sritims: apie 350 mln. eurų – susisiekimui ir transportui, beveik tiek pat – socialinei gerovei ir sveikatai. Bus investuojama į sveikatos priežiūros centrų infrastruktūrą, brangią medicinos įrangą, socialinį būstą, taip pat apie 180 mln. eurų – į mokyklas.
„Tai investicijos, kurios palies praktiškai visas gyvenimo sritis – nuo švietimo iki sveikatos ir socialinės apsaugos“, – akcentuoja viceministrė.
Kalbėdama apie „Naujos kartos Lietuva“ plano eigą, ji pabrėžia, kad Lietuva juda sparčiai: visi kvietimai už 3,8 mlrd. eurų jau paskelbti, beveik visos sutartys su projektų vykdytojais pasirašytos, o daugiau nei pusė lėšų jau išmokėta.
„Esame pasiekę daugiau nei pusę suplanuotų, tai yra, 119 rodiklių. Rizikų yra, ypač likus didesniems projektams, bet jas valdome kartu su Centrine projektų valdymo agentūra. Jei reikės, diskutuosime su Europos Komisija dėl tam tikrų pakeitimų, tačiau tikslas aiškus – planą įgyvendinti laiku ir investuoti visas Lietuvai skirtas lėšas“, – teigia ji.
Akiratyje – regionai
Didelys dėmesys skirtas ir regionams. Šiame programavimo laikotarpyje jiems patiems leista susiplanuoti beveik 30 proc. visos ES investicijų paramos – apie 1,6 mlrd. eurų. Nors regioninių priemonių sutarčių pasirašymas kol kas lėtesnis nei bendros investicijų programos – sukontraktuota apie 53 proc., o išmokėta tik apie 6 proc. lėšų, N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė tai vertina kaip natūralų procesą.
„Ankstesni laikotarpiai rodo, kad investicijos visuomet įsibėgėja antroje programavimo pusėje. Be to, Lietuva pagal išmokėtas lėšas vis dar yra penktoje vietoje ES – tai rodo, kad judame neblogai“, – sako ji.
Viceministrė pabrėžia, kad Finansų ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra šiuo metu daug dėmesio skiria metodinei pagalbai projektų vykdytojams, ypač viešųjų pirkimų srityje, kur dažniausiai kyla problemų.
„Mūsų tikslas – dirbti kartu, be barikadų tarp nacionalinio ir regioninio lygmens, kad investicijos būtų įgyvendintos sklandžiai ir laiku. Tik taip galime užtikrinti, kad šie milijardai realiai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo ir žmonių gerovės“, – apibendrina Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
