Siekiant pažaboti ilgai neregėtą infliaciją ECB ėmėsi itin griežtos pinigų politikos – nuo 2022 m. vidurio per kiek daugiau nei vienerius metus bazines palūkanų normas pakėlė net 4 proc. punktais bei nutraukė kiekybinio skatinimo politiką. Tai lėmė spartų apyvartoje esančio pinigų kiekio mažėjimą. Piko metu – 2023 m. III ketv. pinigų kiekis rinkoje mažėjo 10 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Nors 2024 m. pavyko priartėti prie keliamo 2 proc. infliacijos tikslo, iškilo kita problema – itin aukšti skolinimosi kaštai ėmė skaudžiai gelti ir taip šlubuojančiai žemyno ekonomikai. Preliminariais duomenimis, 2024 m. recesija Vokietijoje tęsėsi trejus metus iš eilės, o kitų didžiųjų ekonomikų, tokių kaip Prancūzija ar Italija, BVP sunkiai pasiekia 1 proc. augimo tempą. Pačios euro zonos perspektyvos irgi kuklios – vos 0,8 proc. BVP prieaugis.
Po suvaržymų – naujas pinigų augimo etapas
Praėjusiais metais ECB, pastebėjęs ekonomikos sulėtėjimą, ėmėsi švelninti pinigų politiką. Pinigų kiekio rodiklis M1, kuris apima apyvartoje esančius grynuosius pinigus bei einamosiose banko sąskaitose laikomas lėšas, pakilo 2,2 proc. ir gruodžio mėnesį sudarė 10,6 trln. eurų. Tuo tarpu M3, kuris šalia M1 įtraukia terminuotojų indėlių bei trumpalaikių skolos vertybinių popierių forma laikomas lėšas, augo kiek sparčiau ir siekė beveik 4 proc., arba 16 trln. eurų.
Šių metų sausio 30 d. ECB valdančioji taryba nusprendė sumažinti bazines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais (dabar pagrindinių refinansavimo operacijų norma siekia 2,9 proc., norma naudojantis ribinio skolinimosi galimybėmis – 3,15 proc., o norma naudojantis indėlių galimybėmis – 2,75 proc.). Tai gali lemti tolesnį pinigų kiekio didėjimą.
Lietuvoje stebėta panaši pinigų politikos tendencija – tačiau pokyčių mastas yra žymiai didesnis. Per praėjusius metus M1 ir M3 pakilo 11 proc. ir 12 proc. atitinkamai. 2024 m. gruodį M1 sudarė beveik 48 mlrd. eurų, o M3 – 58 mlrd. eurų. Pirmoje metų pusėje pinigų tiekimo augimo tempai buvo kuklesni, tačiau vėliau, ypač ketvirtajame ketvirtyje, gana sparčiai augo – tiek M1, tiek M3 rodikliai per mėnesį kildavo daugiau nei 2 proc.
Kainų augimo rizika: ar ECB kursas vėl veda į infliaciją?
Pinigų kiekio didėjimas neišvengiamai prisideda prie bendro kainų lygio augimo. Lengvi pinigai naujos vertės nesukuria – jie tik laikinai skatina šiandienos vartojimą ateities sąskaita. Kai į pinigų pagausėjimą nėra atliepiama naujos vertės sukūrimu, tai nulemia kiekvieno piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimą, o tai kelia bendrą kainų lygį.
2024 m. spalio mėnesį ECB pasiekė savo 2 proc. infliacijos tikslą, tačiau pinigų kiekio didinimas nesiliovė – gruodžio mėnesį infliacija siekė 2,4 proc., o sausį projektuojamas 2,5 proc. bendro kainų lygio pakilimas. Panaši tendencija matoma ir Lietuvoje, tačiau augimo tempai yra ryškesni: tą patį spalį Lietuva buvo netoli defliacijos slenksčio, tačiau jau po poros mėnesių infliacija pasiekė 1,9 proc., o šių metų sausį siekė 3,6 proc.
Šie rodikliai rodo, kad nors infliacija buvo suvaldyta, tolimesnis pinigų politikos švelninimas gali ją vėl pakurstyti. Jei pinigų kiekio augimas nesulėtės, infliacinis spaudimas išliks, o ECB gali tekti dar kartą sugriežtinti politiką. Tai neabejotinai kels naujų iššūkių euro zonos ekonomikai.
