28-ojo režimo idėja – sukurti naują, europinę įmonės teisinę formą bei nuspėjamą reguliavimo aplinką, kuri padėtų verslams Europos Sąjungos (ES) narėse plėstis paprasčiau. Jis reikštų vieningą ir supaprastintą reguliavimą naujai įsikūrusioms, inovatyvioms įmonėms ir leistų joms veikti be tarpvalstybinių apribojimų
Kaip minėjo EK pirmininkė, nors formaliai ES rinka yra atvira veikti visiems 450 milijonų europiečių jau dabar, realybėje viskas yra gerokai sudėtingiau. Įmonės, siekdamos plėstis, neretai yra priverstos dairytis už Europos ribų – iš dalies todėl, kad kiekvieną kartą įžengdamos į naują valstybę narę, jos susiduria su vis kitu taisyklių rinkiniu.
Iššūkiai ES startuolio kelyje
Įsivaizduokite – vienoje iš ES valstybių kuriasi startuolis. Jo įkūrėjams tenka įveikti mažiau ar daugiau (priklausomai nuo šalies) sudėtingą ir brangų įmonės registravimo kelią. Jiems pavyksta – startuolis sparčiai auga ir jau yra pasiruošęs pirmajai investicijai.
Tačiau užsienio investuotojai jo finansuoti neskuba, nes žino, kad kiekviena ES šalis turi skirtingas mokesčių taisykles ir investuotojų apsaugos mechanizmus, kurių jie neišmano. Taigi, kapitalo startuolis nepritraukia, o be jo – plėstis taip, kaip planuota, negali. Per uždelstą laiką – atsiranda jo sprendimą kopijuojantys konkurentai, pavyzdžiui, JAV.
Tačiau mūsų menama įmonė vis tik išgyvena ir galiausiai pritraukia investiciją iš vietinių verslo angelų, ją ketina panaudoti plėtrai kitose ES narėse. Tačiau paaiškėja, kad kiekvienoje rinkoje įmonės registracijos tvarka skiriasi, todėl tam prireikia daugybės dokumentų skirtingomis kalbomis, brangių notaro paslaugų bei laiko išteklių.
Startuolis išgyvena ir tai. Prasideda naujas samdos etapas – norėdamas pritraukti geriausius pasaulio talentus, startuolis jiems pasiūlo įmonės akcijų opcionus. Tačiau paaiškėja, kad kiekvienoje ES šalyje taikoma skirtinga jų apmokestinimo tvarka ir kai kuriose darbuotojai turi mokesčius už gautas akcijas sumokėti dar iki jas parduodant bei gaunant pelną. Geriausieji profesionalai tokios rizikos prisiimti nenori – galbūt startuoliui nepasiseks? – ir darbo pasiūlymų atsisako. Ar europietiškam startuoliui pavyks išgyventi ir vėl, nežinia.
Europa – nepajėgi konkuruoti su JAV
Tuo tarpu menamą startuolį nukopijavusiam konkurentui iš JAV augti pavyktų daug paprasčiau. Jo įkūrėjams įmonę registruoti reikėtų tik vieną kartą, didelės rinkos užtektų plėtrai, o ir laisvo kapitalo – apstu. Investuotojai tvarką bei mokesčių taisykles valstijose išmano, nes ji viena ir bendra, visose jose naudojamos standartinės investavimo sutartys. Talentai į JAV plaukia iš viso pasaulio – juk čia įsikūrę stipriausi technologijų centrai, bet kurioje valstijoje darbuotojų akcijų opcionai apmokestinami tik juos pardavus.
Tai, jog tokios istorijos iš tiesų vyksta, rodo skaičiai. Šiuo metu JAV veikia penkios technologijų įmonės, kurių vertė viršija 2 trilijonus JAV dolerių: „Apple“, „Microsoft“, „Alphabet“ („Google“), „Amazon“, „Nvidia“. Visos jos buvo įkurtos per pastaruosius 50 metų. Europoje? Nėra nė vienos technologijų įmonės, kurios vertė siektų bent 1 trilijoną JAV dolerių.
Kitaip sakant – Europa kaip regionas su vieningomis rinkomis, tokiomis kaip JAV ar Kinija, iš esmės yra nepajėgi konkuruoti. O tai daryti pavienėms jos valstybėms yra tiesiog neįmanoma. Tai pagaliau suvokus, ES kilo minėto 28-ojo režimo iniciatyva. Žinoma, siekį suvienodinti skirtingas ES narių sistemas itin palaiko startuoliai ir technologijų įmonės, kurių verslo modeliai yra paremti tarptautine plėtra.
Direktyva ar reglamentas?
Tačiau tarp 28-ojo režimo rengėjų ir jo įsigaliojimo taip laukiančių praėjusių metų vasarą kilo nesutarimų – Europos Parlamentui (EP) pasiūlius planuojamą teisės aktą įgyvendinti kaip direktyvą, o ne reglamentą. Paprastai kalbant, tai reikštų, kad kiekviena iš 27 šalių ją galėtų taikyti skirtingai ir direktyvos turinys prarastų pirminį siekį sistemas suvienodinti.
Tokiam EP siūlymui ypač priešinosi „EU Inc.“ – politinis judėjimas, kurį remia daugiau nei 22 tūkst. Europos startuolių ir technologijų kūrėjų, investuotojų bei kitų bendruomenės narių, siekiančių tikrai veikiančios ir vieningos sistemos. Beje, jų gretose yra ir Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ bei jos narių atstovai, pavyzdžiui, vienas iš „Tesonet“ įkūrėjų Tomas Okmanas.
Šis judėjimas pabrėžia, kad inovatyvių įmonių plėtrai reikalinga supaprastinti tarpvalstybinį įmonių įregistravimą: jis turėtų veikti vieno langelio principu ir anglų kalba. Taip pat reikalingi standartizuoti investicijų dokumentai: suderinti teisiniai šablonai, palengvinantys kapitalo pritraukimą į Europą, bei bendra akcijų opcionų sistema, užtikrinanti vienodas darbuotojų teises visose ES narėse.
Ursulos von der Leyen kalboje – pažadas?
Grįžkime į praėjusią savaitę vykusį Davoso forumą – jame EK pirmininkė, kalbėdama apie šį pavasarį planuojamą pristatyti 28-ojo režimo įmonių teisinę formą, teigė, kad ją pavadins – „EU Inc.“. Tai siunčia teigiamą signalą, kad galbūt ji veiks taip, kaip siūlo to paties pavadinimo startuolių judėjimas.
Be to, Ursula von der Leyen aiškiai pabrėžė, kad įsigaliojus 28-ajam režimui, verslininkai inovatyvią įmonę bet kurioje valstybėje narėje užregistruoti galės per 48 valandas, tiesiog internetu, bei vienodomis sąlygomis pritraukti kapitalą visoje ES.
Nors tarptautinė startuolių bendruomenė apsidžiaugė dėl EK pirmininkės palaikymo, tačiau tai, ar naujasis režimas iš tiesų taps lūžio tašku, priklausys nuo teisės akto projekto esmės, galutinio suderinto teksto ir jo įgyvendinimo. Svarbiausia, kad jo rengėjai perimtų ne tik „EU Inc.“ pavadinimą, bet ir turinį.
