„Lietuva norėjo tapti fintech rojumi, tačiau, kita vertus, reikėjo lygiagrečiai galvoti ir apie tai, kokią priežiūros sistemą gebame pasiūlyti. Man atrodo, kad pirmas uždavinys užgožė antrąjį“, – interviu portalui 15min sakė G. Nausėda.
Visą interviu galite skaityti ir žiūrėti čia: Prezidentas Gitanas Nausėda – apie Lietuvos saugumo rizikas: galvojame ir apie planą B
Lietuvos bankas ir kitos šalies institucijos pastarąjį dešimtmetį aktyviai siekė, kad Vilnius taptų naujųjų finansinių technologijų, vadinamų „fintech“, centru.
Lietuva tikėjosi perimti dalį įmonių iš Londono, nes po britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos jos prarado priėjimą prie bendrosios rinkos.
Visgi pastaruoju metu šią sritį sudrebino skandalai.
Prieš metus 15min paskelbė žurnalistinį tyrimą apie buvusio finansinio nusikaltėlio Vilhelmo Germano įtaką Lietuvos fintech įmonių grupei „iSun“, kuriai priklauso elektroninių mokėjimų bendrovė „Foxpay“. Vėliau savo veiksmų dėl jos ėmėsi Lietuvos bankas ir teisėsauga – „Foxpay“ neteko licencijos, grupei asmenų pareikšti įtarimai, o V.Germanas yra už grotų.
Balandžio pabaigoje 15min kartu su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP paskelbė žurnalistinį tyrimą apie „Bankeros“ kriptožetono projektą.
Žurnalistai nustatė, kad reikšminga dalis iš investuotojų surinktų pinigų buvo panaudota prabangiam nekilnojamajam turtui įsigyti, o pažadas įkurti Europos Sąjungos licenciją turintį kriptobanką liko neįgyvendintas.
Šią informaciją šiuo metu vertina teisėsauga ir Seimo antikorupcijos komisija.
G.Nausėdos teigimu, šie atvejai rodo, jog buvo spragų.
„Nespėjome nei savo gebėjimais, nei pagaliau savo reguliavimu prilygti tam tikslui – pakviesti kiek įmanoma daugiau fintech į Lietuvą. Čia atsitiko bėda, nes šios šiandieninės bėdos (...) iš esmės kilo ne šiandien, o iš tų anų metų“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovo vertinimu, dabartinė Lietuvos banko vadovybė – centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus ir banko valdybos narys Simonas Krėpšta priežiūrai ėmė skirti daugiau dėmesio.
„Tikiuosi, kad dabar tas garvežys pastatytas ant tinkamų bėgių (...). Mums nereikia Laukinių Vakarų, mums nereikia kaubojiškų vakarų, kur vieni apgaudinėja kitus, o po to labai kenčia šalies prestižas. Prarasti prestižą šaliai galima labai greitai, tačiau atstatyti jį bus nepaprastai sunku“, – pabrėžė G.Nausėda.
Vienas iš ryškiausių užsienio fintech pavyzdžių Lietuvoje yra „Revolut“.
Lietuvos bankas Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupės „Revolut“ Lietuvoje registruotam bankui „Revolut Bank“ praėjusį mėnesį skyrė 3,5 mln. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus.
Nuo Lietuvos banko ir Europos centrinio banko suteiktos licencijos „Revolut Bank“ 2018 metais bankas tapo stipriu Lietuvos bankininkystės sektoriaus žaidėju ir šiuo metu turi daugiau nei 600 tūkst. klientų Lietuvoje.
Pernai Lietuvoje registruota „Revolut Holdings Europe“, kurioje sutelkti visos Europos klientų indėliai, pagal turtą tapo didžiausiu banku Lietuvos rinkoje ir vertingiausia bendrove Baltijos šalyse. Bankas skelbia šiemet planuojantis pradėti būsto kreditavimą, pirmiausia paslaugas pradės teikti Lietuvoje.
