Sekite 15min Google
Lietuvoje tai aktualu didelei visuomenės daliai. Eurostato duomenimis, 2024 m. net 50,5 proc. visų šalies namų ūkių sudarė tik vieno žmogaus namų ūkiai – tai didžiausias skaičius Europos Sąjungoje.
Vienišių išlaidos – net apie 54 proc. didesnės
Geros būklės 50 kv. m būstą sostinėje nuomotis kainuoja apie 600 eurų per mėnesį, šildymas – apie 600 eurų per metus. Maistui, gaminant namuose, gali užtekti apie 250 eurų per mėnesį žmogui.
Didžiausią biudžeto dalį sudarytų būsto nuoma: vienam gyvenančiam žmogui ji kainuotų 600 eurų per mėnesį, o gyvenant dviese kiekvienam tektų po 300 eurų. Metines šildymo išlaidas paskirsčius tolygiai, vienas gyventojas tam turėtų atidėti po 50 eurų per mėnesį, du – po 25 eurus. Už namų internetą vienas žmogus mokėtų 20 eurų, o dalinantis sąskaitą kiekvienam užtektų po 10 eurų.
Maistui abiem atvejais numatoma vienoda suma – po 250 eurų žmogui per mėnesį. Buities ir higienos priemonėms vienas gyventojas skirtų 30 eurų, du kartu – 50 eurų. Elektrai, vandeniui ir kitiems būsto mokesčiams vienam numatoma 60 eurų, o dviem – 90 eurų, tad kiekvienam tektų po 45 eurus.
Sudėjus šias išlaidas, vienam gyvenančiam žmogui reikėtų 1 010 eurų per mėnesį. Dviejų suaugusiųjų bendras biudžetas siektų 1 310 eurų, tad vienam žmogui poroje tektų 655 eurai išlaidų.
Pagal šias prielaidas vieno gyvenančio žmogaus išlaidos būtų apie 54 proc. didesnės nei išlaidos, tenkančios vienam žmogui poroje. Skirtumas siektų 355 eurus per mėnesį, arba 4 260 eurų per metus, tačiau „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė Ieva Rogozina įspėja, kad skirtumas augtų dar labiau, jeigu būtų įtrauktos nekasdienės išlaidos.
„Visas vieno žmogaus kasdienes išlaidas tiesiog padalinti iš dviejų būtų klaida, nes dalis išlaidų auga proporcingai pagal žmonių skaičių. Tačiau vienkartiniams pirkiniams, tokiems kaip buitinė technika ar baldai, taip pat kelionėms ar nuosavam automobiliui poros išleidžia gerokai mažiau, nes šių pirkinių net ir dviem asmenims dažniausiai užtenka vos vieno. Tad nors bazinės išlaidos panašios, patogesnis gyvenimas poroje tampa daug pigesnis“, – komentuoja I.Rogozina.
Porai taupyti dažniausiai yra gerokai lengviau
Uždirbant po 1 500 eurų į rankas, po nurodytų išlaidų vienam gyvenančiam žmogui liktų 490 eurų, o gyvenančiam dviese – 845 eurai. Tai suma kitoms reikmėms ir galimam taupymui.
Užsienyje toks gyvenimo ir taupymo modelis netgi turi trumpinį – DINK (angl. dual income, no kids), t. y. kai pora neturi vaikų ir abu partneriai uždirba pajamas. Dalinantis bendromis išlaidomis ir neturint vaikų auginimo išlaidų, daugiau pinigų gali likti taupymui ar laisvalaikiui.
Socialiniuose tinkluose DINK gyvenimas dažnai vaizduojamas kaip finansinė laisvė: poros rodo keliones, vakarienes restoranuose, spontaniškus pirkinius ir daugiau laiko sau.
Tiesa, „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raulas Eametsas teigia, kad DINK efektas iš dalies psichologinis: „Jeigu abu partneriai uždirba vienodai, pajamų suma vienam žmogui nesiskiria. Tačiau gyvenant poroje daugiau finansinio saugumo: vienam netikėtai netekus darbo, lieka partnerio pajamos. Vienas gyvenantis žmogus gali remtis artimųjų pagalba ar nedarbo išmokomis.“
Didesnį vienų gyvenančių žmonių pažeidžiamumą rodo ir oficialūs duomenys. 2025 m. Valstybės duomenų agentūros tyrime jų skurdo rizikos lygis siekė 39,9 proc., visų gyventojų – 22,6 proc. Vis dėlto skirtumo negalima aiškinti vien sąskaitomis: įtakos turi ir amžius, užimtumas bei pajamų šaltiniai.
Pasak R.Eametso, mažesnės išlaidos vienam žmogui dar neužtikrina spartesnio santaupų kaupimo: „Iš savo patirties pastebiu, kad ilgalaikiuose santykiuose žmonių finansiniai įpročiai dažnai skiriasi: vienas labiau linkęs taupyti, kitas – išleisti. Tai tik mano asmeninis pastebėjimas: daugiau išleidžiantis partneris gali net ir sumažinti poros galimybes greitai sukaupti santaupų.“
