Kaip 15min teigė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainų infliacija įsibėgėja.
„Balandį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą ji siekė 4,9 proc. ir buvo didžiausia nuo 2023 m. vasaros. Visais šių metų mėnesiais mėnesinė infliacija Lietuvoje buvo didesnė nei istorinis vidurkis“, – pažymėjo ekonomistas.
Pasak T.Povilausko, metų pradžioje infliacija didėjo dėl valdžios sprendimų (didesni akcizai alkoholiui ir tabakui, degalams, padidintas PVM tarifas šildymui, naujas akcizas saldintiems gėrimams, saugumo mokestis draudimo sutartims) bei dėl šaltesnės negu pernai žiemos, o tai kėlė šilumos ir elektros kainas vartotojams.
Nuo kovo infliacijai didžiausią įtaką darė dėl karo Irane šoktelėjusios degalų – dyzelino, benzino ir suskystintų naftos dujų – kainos.
Balandį, pasak T.Povilausko, matėme ir didesnį negu įprastai būsto apstatymo ir namų ūkio įrangos kainų šuoliuką. Ekonomisto teigimu, tai galėjo būti susiję su gyventojų išsiimamomis lėšomis iš II pakopos pensijų fondų ir jų nukreipimu vartojimui.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad balandį, palyginti su kovu, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainos pakilo net 17,9 proc.
„Be to, mėnesio infliacijai įtakos turėjo ir sezoniniai veiksniai – padidėjo sodo ir stovyklavimo baldų kainos, dėl naujo sezono kolekcijų brango rūbai ir avalynė“, – vardijo I.Genytė-Pikčienė.

