Ekspertai tikina, kad lyg ledai karštą vasaros dieną tirpstančios santaupos nėra vien blogo planavimo pasekmė. Šiltuoju metų laiku keičiasi ne tik mūsų įpročiai, bet ir mąstymas. Daugiau judame, daugiau bendraujame, dažniau ieškome naujų įspūdžių. O kartu atsiranda ir daugiau progų išleisti pinigus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vasarą perkame ne daiktus, o įspūdžius
Vartojimo kreditų bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė sako, kad vasarą ryškiausiai suaktyvėja išlaidos, susijusios su laisvalaikiu ir patirtimis. Šiltuoju sezonu žmonės daugiau keliauja po Lietuvą ir užsienį, daugiau išleidžiama degalams, apgyvendinimui, laisvalaikio prekėms, drabužiams ar sezoniniams pirkiniams.
Pasak jos, būtent vasarą išauga ir spontaniškų išlaidų dalis: „Kai orai geri, daugiau laiko leidžiame ne namuose, todėl atsiranda daugiau progų papildomiems pirkiniams – nuo kavos mieste ar vakarienės terasoje iki koncertų, festivalių ar net spontaniškai suplanuotų kelionių“.
Nors didžiausiu vartojimo sezonu dažniausiai laikomas prieškalėdinis laikotarpis, vasara turi savitą specifiką. Jei gruodį pinigai dažniausiai išleidžiami dovanoms ir šventiniam pasiruošimui, vasarą vartojimas išsiskaido per kelis mėnesius ir persikelia į patirčių sritį.
„Prieškalėdinis laikotarpis dažnai būna intensyvesnis trumpuoju laikotarpiu, tačiau vasara taip pat yra labai aktyvus vartojimo sezonas. Be to, vasarą žmonės dažniau leidžia pinigus impulsyviai – ne visada iš anksto suplanuotoms, bet emociškai malonioms patirtims“, – pastebi G.Štuopė.
Kodėl vasarą dažniau jaučiamės „nusipelnę“?
Psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė primena, kad mūsų finansinius sprendimus lemia ne tik pajamos ar poreikiai: „Atšilus orams keičiasi ne tik mūsų dienotvarkė – keičiasi ir nuotaika. Daugiau būname lauke, dažniau susitinkame su draugais, planuojame išvykas ir įvairias veiklas. Natūralu, kad atsiranda ir daugiau progų išlaidauti“.
Normalu ir tai, kad po ilgesnio darbo ir įtampos laikotarpio kyla noras save apdovanoti. Psichologės teigimu, noras pasilepinti nėra problema. Ji prasideda tada, kai emocijos tampa pagrindiniu finansinių sprendimų veiksniu.
„Kai jaučiamės gerai, dažniau norisi pasimėgauti šia akimirka. Vasarą lengviau pasakyti: „apie tai pagalvosiu vėliau“, „juk reikia pasidžiaugti gyvenimu“ ar tiesiog – „nusipelniau“, – aiškina L.Bagdonavičienė. Kartu galvoje gimsta ir atsipalaidavimą palaikantys argumentai: „vasara tokia trumpa“, „gyvenu tik kartą“, „seniai sau nieko neleidau“.
Pasak psichologės-psichoterapeutės, dažniausiai tai nėra sąmoningas savęs apgaudinėjimas. Tai bandymas suderinti du vienodai svarbius poreikius – norą būti atsakingam ir norą pailsėti, pasidžiaugti gyvenimu, pasirūpinti savimi. Kai spontaniškas noras susiduria su finansiniais apribojimais, galvoje prasideda savotiškos derybos su savimi.
„Psichologijoje tai siejama su kognityviniu disonansu – mums nemalonu jausti prieštaravimą tarp to, ką laikome teisinga, ir to, ką norime daryti. Todėl ieškome paaiškinimų, kurie sumažintų vidinę įtampą ir leistų jaustis gerai dėl savo pasirinkimo, – komentuoja L.Bagdonavičienė. – Bet išties – juk gyvenimas nėra vien biudžeto lentelė. Tyrimai rodo, kad išlaidos patirtims – kelionėms, bendroms veikloms, prasmingam laisvalaikiui – dažnai suteikia daugiau ilgalaikio pasitenkinimo nei materialūs pirkiniai. Problema atsiranda tada, kai emociniai argumentai tampa pagrindiniu finansinių sprendimų kriterijumi, o ne vienu iš veiksnių.“
Kaip tik todėl ji pataria pasistengti atskirti tikrą poreikį nuo impulso: „Kartais verta stabtelėti ir savęs paklausti: ar aš tikrai renkuosi tai, kas man svarbu, ar tiesiog pasiduodu akimirkos impulsui?“
Kai išlaidaujame dėl kitų
Dar vienas veiksnys, vasarą tuštinantis mūsų pinigines, yra FOMO (angl. Fear of Missing Out) – baimė kažką praleisti. Tai šiandien yra vienas stipriausių socialinių veiksnių, darančių įtaką vartojimui.
Socialiniai tinklai pilni atostogų nuotraukų, koncertų, festivalių ir savaitgalio išvykų. Todėl gali susidaryti įspūdis, kad visi aplinkiniai gyvena įdomiau, daugiau keliauja ir daugiau sau leidžia.
„Matome nuotrauką iš atostogų, bet nematome viso žmogaus gyvenimo konteksto. Matome koncertą ar naują automobilį, bet nematome rūpesčių, abejonių ar kompromisų, kurie liko už kadro“, – atkreipia dėmesį L.Bagdonavičienė.
Jos teigimu, FOMO dažnai reiškia ne kelionės ar pirkinio poreikį: „Dažniau tai labai žmogiškas poreikis priklausyti, būti matomam, jausti, kad ir mūsų gyvenimas yra prasmingas, įdomus ir visavertis. Todėl kartais išleidžiame pinigus ne todėl, kad kažko labai norime, o todėl, kad nenorime jaustis likę nuošalyje.“
Kaip nepamesti finansinės drausmės?
Ekspertės sutaria, kad geriausias būdas išvengti vasaros finansinių pagirių – ne atsisakyti malonumų, o juos planuoti.
„Finansinė drausmė nereiškia, kad reikia gyventi be pramogų. Ji reiškia, kad žmogus aiškiai žino, kiek gali sau leisti išleisti, nepakenkdamas savo pagrindiniams finansiniams įsipareigojimams. Trumpai tariant, vasara neturi tapti finansinio chaoso laikotarpiu“, – apibendrina G.Štuopė.
Ji rekomenduoja iš anksto nusimatyti atskirą vasaros biudžetą kelionėms, renginiams ir spontaniškoms pramogoms: „Kai žmogus iš anksto nusimato sumą, kurią gali skirti poilsiui ir pramogoms, mėgautis vasara tampa lengviau – nelieka kaltės jausmo. Kartu sumažėja ir rizika mėnesio pabaigoje susidurti su finansiniu spaudimu“.
Psichologė siūlo prieš neplanuotas išlaidas trumpam stabtelėti.
„Prieš priimant sprendimą verta savęs paklausti: ar šios išlaidos iš tiesų praturtins mano gyvenimą, ar tik trumpam sumažins nemalonų jausmą, kad kažką praleidžiu? Kartais vien nuoširdus atsakymas į šį klausimą leidžia pamatyti, kas iš tiesų slypi už noro išleisti pinigus“, – patikina L.Bagdonavičienė.
Vasaros iššūkis toks ir yra – būtent tada, kai labiausiai norime gyventi čia ir dabar, turime prisiminti ir rytojų – kad birželio prisiminimai netaptų rugsėjo rūpesčiais.
