Sekite 15min Google
„Šiandien pristatau 2027 metų valstybės biudžeto projektą. Jį rengėme norėdami atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kaip per trumpą laiką sustiprinti Lietuvos gynybą, kaip užtikrinti, kad žmonių pajamos augtų sparčiau už kainas ir kaip finansuoti šiuos poreikius išlaikant tvarius valstybės finansus“, – Seimo salėje pristatydamas kitų metų biudžeto projektą teigė finansų ministras Taurimas Valys.
Kitais metais valstybės biudžeto pajamos augs 5,6 proc. ir sudarys 22,2 mlrd. eurų. Pasak finansų ministro, didžiausią biudžeto pajamų dalį suneša pridėtinės vertės mokestis (PVM) (8,3 mlrd. eurų) ir gyventojų pajamų mokestis (GPM).
Tačiau didės ne tik pajamos, bet ir išlaidos – jos pasieks 27,9 mlrd. eurų, o atsivėrusi didesnė skylė tarp pajamų ir išlaidų lems pastaraisiais metais didžiausią valdžios sektoriaus deficitą.
2027 metų biudžeto projekto pristatymą Seime žiūrėkite tiesiogiai:
2027 metais valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP ir viršys 3 proc. BVP Mastrichto kriterijų, kurio laikytis reikalauja Europos Komisija. Beje, į šį skaičių neįskaičiuoti avansai, sumokėti už karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimą – ši suma bus įskaičiuota, kai karinė technika pasieks šalį. Minėtas išlaidas įskaičiavus, kitąmet valdžios sektoriaus deficitas sudarytų 4,8 proc. BVP.
Pasak ministro, 3 proc. rodiklį planuoja viršyti 12 Europos Sąjungos šalių.
Didėjantis deficitas lems ir didesnę valdžios sektoriaus skolą – prognozuojama, kad ji padidės nuo 43,8 iki 48,2 proc. BVP, o skolos aptarnavimas kitąmet kainuos apie 1,3 mlrd. eurų kaupimo principu, vertinant pagal susidariusias išlaidas, arba 1,1 mlrd. eurų pinigų principu, išlaidas apskaičiuojant pagal faktiškai atliekamus mokėjimus.
Opozicija kritikavo išlaidūnišką biudžetą
Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas klausė, kodėl netaupomi pinigai ateities krizėms.
„Kas ketvirtas euras, kuris bus išleistas socialdemokratų valstybėje, bus skolintas. Valstybės skola padidės nuo 39 proc. iki 53 proc., septintadalį metinės ekonomikos praskolinsite. Kodėl gerais laikais neatsidedate sunkiems laikams? Kodėl netaupote pinigų ateities krizėms?“, – teiravosi S.Gentvilas.
T.Valys teigė, kad Lietuva neišsiskiria ES kontekste: „Skolinamės trūkstant lėšų pagrindiniams prioritetams – turime galimybę skolintis už sąžiningą kainą ir neatsiliekame nuo ES vidurkio“.
Tuo metu konservatorius, Seimo narys Mindaugas Lingė kėlė abejones Finansų ministerijos nurodytomis pajamų surinkimo priemonėmis, pavyzdžiui, iš mokesčių administravimo prognozuojamais 197 mln. eurų, ir kėlė klausimą dėl realaus biudžeto deficito lygio.
Finansų ministras atsakydamas į kritiką akcentavo pasitikintis valstybės biudžeto projektą rengusių darbuotojų profesionalumu ir neatmetė tikimybės, kad realus deficitas bus mažesnis nei numatomas 3,8 proc. BVP.
„Norime pabrėžti, kad mes vadovaujamės visomis įmanomomis Finansų ministerijos ankstesnėmis praktikomis, metodologijomis. Prie biudžeto dirbo profesionalai, kurie dirbo praktiškai visose ankstesnėse Vyriausybėse, didžioji dalis žmonių tikrai užtikrina būtent ir istorinės atminties laikymąsi ir visų procedūrų laikymąsi, taip pat ir metodikos taikymą“, – kalbėjo T.Valys.
„Mūsų vertinimu, deficitas šiuo metu yra prognozuojamas toks, bet, jeigu jūs pažiūrėtumėte statistiką, kaip jis skiriasi prognozuojamas nuo faktinio, jūs pamatytumėte, kad labai dažnai faktinis deficitas būna mažesnis. Mūsų, kitų institucijų ekspertų vertinimu, ši prognozė yra gana konservatyvi ir tikrai yra daug šansų, kad faktinis deficitas bus mažesnis“, – pridūrė jis.
Tuo metu Seimo narė, konservatorė Giedrė Balčytytė replikavo, kad jei ministras nebūtų išvaikęs profesionalų iš Finansų ministerijos, tie gal būtų dirbę ir „neturėtume to švaistūniško biudžeto“.
Neraminančių tendencijų įžvelgė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius, atkreipęs dėmesį į Lietuvos lyderystę pagal infliacijos augimą.
„Aplenkėme Bulgariją, Rumuniją, tarp visų pirmaujame, bet svarstant biudžetą kelia didžiulį nerimą, kad finansiniai įsipareigojimai sparčiai auga, o tvarių pajamų augimas lėtėja. Kokias artimiausiu metu planuojama pritaikyti fiskalines finansines priemones?“, – klausė A.Butkevičius.
T.Valys atsakydamas į šį klausimą viltis dėjo į išlaidų mažinimą. Pasak jo, visų asignavimų valdytojų paprašyta išlaidas susimažinti 0,5 proc., be to, jis pridūrė, kad dirbtinis intelektas galėtų leisti sumažinti darbuotojų skaičių.
Tuo metu „Nemuno aušros“ frakcijos narys Aidas Gedvilas finansų ministro teiravosi apie realias gyventojų pajamas ir riziką projekte numatytomis priemonėmis sumažinti žmonių perkamąją galią. Be to, parlamentaras klausė, ar numatoma peržiūrėti degalų akcizo ir CO2 dedamosios sukuriamą finansinę naštą.
Savo ruožtu finansų ministras kartojo, kad gyventojų, ypač pažeidžiamiausių, pajamos ženkliai didės. Pasak jo, taip pat nuolat vertinama situacija energetikos sektoriuje, tačiau T.Valys akcentavo, kad energijos kainų svyravimai susiję ne su šalies politika, o su įtempta geopolitine situacija Artimuosiuose Rytuose.
„Tačiau tikrai Vyriausybė, kartu ir Finansų ministerija, yra pateikusi eilę nemokestinių priemonių šioms kainoms suvaldyti. Taip pat buvo svarstomi ir analizuojami ir reikalingi mokestiniai pakeitimai“, – sakė T.Valys.
„Tikrai Vyriausybės programoje esame įsitvirtinę lėtinti suprognozuotą akcizo didėjimą nuo Naujųjų metų, kuris buvo jau iš anksto suplanuotas. Taip pat svarstome galimybes šiais metais (...) tam tikrą CO2 dedamosios padidėjimo sumažinimą irgi svarstyti“, – tęsė jis.
Ministras akcentavo, kad yra vertinami įvairūs scenarijai, įskaitant galimų pokyčių įtaką valstybės biudžeto netekimams.
Skriejo aštrios replikos
Seimo posėdžio metu skambiomis replikomis apsisvaidė T.Valys ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, ėjusi finansų ministrės pareigas per 2009-2012 metų krizę.
T.Valiui pareiškus, kad 2008-2012 metais skola padvigubėjo, nors buvo laikomasi griežtos fiskalinės drausmės, I.Šimonytė atkirto, kad T.Valys tokiu pasisakymu pademonstravo išskirtinę nekompetenciją.
„Nes akivaizdu, kad neskiriate augančios ekonomikos nuo ekonomikos, kuri nukrito penktadaliu, o biudžeto pajamos sumažėjo trečdaliu. Tai būčiau palinkėjus sėkmės finansuoti natūralų biudžeto deficitą tuo metu, nes tai jūsų pageidaujama opcija“, – atkirto I.Šimonytė.
Liberalas Simonas Kairys, pateikdamas argumentą nepalaikyti kitų metų valstybės biudžeto projekto, taip pat kėlė abejones dėl finansų ministro kompetencijos.
„Nepamenu, kada turėjome tokį finansų ministrą, kurio kalba būtų tokia nepatikima. Žmogus kalba apie kažkokius didžiulius darbus, nors tik rytoj bus šios Vyriausybės šimtadienis. Tai, aš, manau, kad dar net suprasti ne viską supratote, kaip funkcionuoja visa ši sistema, o jau kalbate apie kažkokius darbus“, – dėstė jis.
Parlamentaro manymu, Finansų ministerijos parengtas projektas yra „neatsakingo finansų valdymo biudžetas“.
„Aš manau, kad visgi tai yra neatsakinga, tai yra neteisinga tiek daug dalykų programuoti jau kitai Vyriausybei“, – kalbėjo jis.
„Aš tikrai manau, kad čia kažkas jus įstūmė tiesiog atlikti tokį negerą darbą – pristatyti šį biudžetą, nes su tokiu pristatymu nežinau, kaip jums reikėtų jaustis“, – pridūrė Seimo narys.
Kėlė klausimą dėl kelių finansavimo
Reaguodama į S.Kairio pasisakymą, socialdemokratė Ilona Gelažnikienė bandė sugėdinti kolegą – anot jos, nors šiandien reikėtų vertinti biudžetą, S.Kairys išsakė „daug negražių asmeninių pastabų“ ministrui.
„Nedera šitaip pasisakyti. Yra biudžete numatytos lėšos mūsų senjorams – pensijų kilimui, taip pat statutiniams pareigūnams, kultūros darbuotojams, mokytojams. Biudžetas orientuotas į mūsų gyventojų pajamų didinimą“, – palaikyti biudžetą kvietė I.Gelažnikienė.
Tiesa, pastabų Finansų ministerijai dėl biudžeto turėjo ir patys socialdemokratai.
Socialdemokratė Violeta Turauskaitė teiravosi dėl mažėjančio finansavimo keliams – ji prašė pakomentuoti, kaip tai atlieps kelių tvarkymui.
T.Valys teigė, kad bendras finansavimas sumažėjo dėl aiškios priežasties – ES finansavimo laikotarpio pasibaigimo.
„Šiemet buvo 200 mln. eurų suma, kurios ateinančiais metais neturėsime, bet nacionalinis finansavimas didėja, dedame pastangas, kad būsimajame finansiniame laikotarpyje infrastruktūrai, įskaitant kelius, finansavimas būtų daug didesnis – diskusijos vyksta su ES šalimis. Neformaliuose susitikimuose Briuselyje ir Dubline mes gavome didelį palaikymą ir tikimės, kad pakaks valios nesumažinti finansavimo“, – vylėsi T.Valys.
Tuo metu socialdemokratas, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas atkreipė dėmesį į šiuo metu Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Airijos ketinimus 8 proc. mažinti ateinančios daugiametės perspektyvos 2028–2034 m. biudžetą.
Nors finansų ministras atskleidė, kad buvo svarstymų finansavimą mažinti 20 proc., jis patikino, kad viskas tėra derybų lygmenyje ir daryti išvadas dar per anksti.
„Aktyviai kalbėjome apie tai. Jie turi didelį spaudimą iš šešių valstybių su Vokietijos lyderyste, taip pat daugiausia skandinaviškomis šalimis. (...) Tačiau Airija tikrai supranta sanglaudos politikos reikšmę, jų pavyzdys mus tikrai įkvepia“, – pažymėjo ministras.
„Aš tikiu, kad tai buvo derybinis žingsnis atliepti tam tikrų valstybių lūkestį, bet tikrai derybos dar nebaigtos. Esame įsitikinę, kad Euro grupės vadovas taip pat apie tai kalba, kiti ministrai, su kuriais tenka bendrauti, jog yra galimybės išlaikyti būtent planuojamas lėšas“, – pridūrė jis.
Gynybai – 5 proc. BVP
Šalies gynybai ir saugumui numatyta skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų. Palyginti su šiemet skirtu finansavimu, KAM lėšos kitąmet didės 34,8 mln. eurų.
Ministras pažymėjo, kad valstybės saugumo užtikrinimui reikalinga suma turi būti užtikrinta kuo greičiau.
„Nacionalinės divizijos sukūrimas, ginkluotės įsigijimas ir infrastruktūra reikalauja didelių sumų dabar. Šių darbų negalime išdėlioti keliems dešimtmečiams, pajėgumų reikia gerokai anksčiau, todėl dalį jų finansuojame skolintomis lėšomis, aiškiai įvertindami ir būsimą jų aptarnavimo kainą“, – akcentavo jis.
Opozicijai laidant replikas apie finansų ministro nekompetenciją, už biudžetą pasisakiusi socialdemokratė Ilona Gelažnikienė ragino diskutuoti pagarbiai.
„Yra biudžete numatytos lėšos mūsų senjorams – pensijų kilimui, taip pat statutiniams pareigūnams, kultūros darbuotojams, mokytojams. Biudžetas orientuotas į mūsų gyventojų pajamų didinimą, todėl kviečiu palaikyti ir atverti kelius diskusijoms“, – kvietė I.Gelažnikienė.
Augs pensijos
Ypatingą dėmesį ketinama skirti socialiniam žmonių saugumui, kuriam kitąmet papildomai numatoma skirti beveik 1,8 mlrd. eurų. Pasak T.Valio, gyventojų pajamų didinimui numatytų priemonių poveikis vertinamas atsižvelgiant į infliaciją. T.Valys pažymėjo, kad šių įsipareigojimų vykdymui yra būtinas ekonomikos augimas.
Įvertinus papildomos pensijos dalies didinimą iš „Sodros“, pensijų didinimui kitąmet numatyta 715,5 mln. eurų.
Vidutinė senatvės pensija augs 10,4 proc., arba 78 eurais, ir sieks 825 eurus. Tuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu padidės 10,9 proc., arba 88 eurais, iki 895 eurų kitąmet. Šie pokyčiai, ministerijos duomenimis, palies 659 tūkst. žmonių.
Be to, papildomam socialinių išmokų indeksavimui numatyta skirti 142 mln. eurų. Anot finansų ministro T.Valio, 112,1 mln. eurų bus skiriama socialinės paramos bazinių dydžių indeksavimui, 11,8 mln. eurų valstybinių pensijų bazinio dydžio indeksavimui ir 18,1 mln. eurų – vienišo asmens išmokos indeksavimui.
Pasak jo, vienišo asmens išmokos ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitąmet padidės nuo 46,46 iki 50,8 euro.
Didės biudžetininkų algos
450,2 mln. eurų planuojama skirti dirbančiųjų pajamoms.
Papildomai kitų metų biudžete skiriama lėšų mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių (245,1 mln. eurų), statutinių pareigūnų ir aplinkos apsaugos pareigūnų (45,3 mln. eurų), kultūros įstaigų ir meno darbuotojų (21,8 mln. eurų) bei teisėjų padėjėjų ir sekretorių (3,2 mln. eurų) algoms.
Kitų viešojo sektoriaus darbuotojų algoms dėl 2,5 proc. bazinio dydžio didinimo numatoma skirti 71,1 mln. eurų.
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet, palyginti su šių metų duomenimis, visiems jiems algos augs apie 7,5 proc., išskyrus teisėjų padėjėjus ir sekretorius, kurių darbo užmokestis, manoma, augs 5,7 proc.
Mokytojų atlyginimai į rankas augs nuo 92 iki 130 eurų, mokslo darbuotojų – nuo 132 iki 152 eurų, trenerių – 125 eurais, kultūros ir meno darbuotojų – 96 eurais, statutinių pareigūnų ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 eurais, o teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 48 eurais.
Didės minimali alga
Minimalią mėnesinę algą (MMA) ateinančiais metais siūloma didinti 8 proc., nuo 1153 iki 1245 eurų (neatskaičius mokesčių).
Finansų ministerija skaičiuoja, kad gaunantys minimalią algą uždirbs 55,66 euro daugiau (į rankas).
Didės įvairios išmokos
Skaičiuojama, kad ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet sieks 685 mln. eurų – 7,3 proc. (45 mln. eurų) daugiau nei 2026 metais, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos – 523,7 mln. eurų, arba 6,8 proc. (33,3 mln. eurų) daugiau, nedarbo draudimo – 612,1 mln. eurų – 3,6 proc. (21,4 mln. eurų) daugiau, o vidutinė nedarbo išmoka padidės 6,7 proc. iki 635 eurų.
Biudžeto projektas bus priimtas gruodį
Antradienį Seimui pristačius 2027 m. valstybės biudžeto projektą, vėliau jį svarstys Seimo komitetai.
Iki lapkričio 9 d. išvadas dėl parengto valstybės biudžeto projekto turės pateikti Lietuvos bankas ir nepriklausoma fiskalinė institucija – Valstybės kontrolė.
Iki lapkričio 10 d. bus laukiama pasiūlymų iš suinteresuotų asmenų, piliečių, taip pat Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gautus pasiūlymus ir išvadas planuoja apsvarstyti lapkričio 11 ir 13 d.
Pirmasis svarstymas Seimo posėdyje planuojamas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d. Valstybės biudžeto tvirtinimas numatomas gruodžio 8 d. (viename iš artimiausių posėdžių po antrojo svarstymo).
