Sekite 15min Google
Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir nauji smūgiai energetikos infrastruktūrai toliau kaitina žaliavų rinkas. Trečiadienį Brent rūšies naftos kaina pašoko virš 115 JAV dolerių už barelį. Rinkos dalyviai vertina ne tik galimus tiesioginius tiekimo sutrikimus, bet ir didėjančią riziką, kad užsitęsus konfliktui naftos ir jos produktų rinkos disbalansai dar paaštrės.
Energetikos šoko poveikis jau seniai neapsiriboja vien nafta. Europos dujų rinkoje įtampa taip pat auga: Nyderlandų TTF dujų ateities sandorių kaina šią savaitę priartėjo prie 100 Eur/MWh – aukščiausio lygio nuo 2022 m. Europą purčiusios energetikos krizės. Tai reiškia, kad dujų kainos per mėnesį padidėjo maždaug 40 proc., o, palyginti su praėjusių metų rudeniu, išaugo kelis kartus. Brangstantis kuras ir dujos didina ne tik namų ūkių sąskaitas, bet ir transporto, pramonės bei kitų energijai imlių sektorių sąnaudas.
Pildosi aukštesnės infliacijos rudenį scenarijus. ECB pinigų politikos strategams nerimą kelia nuo tikslo tolstanti vartotojų infliacija euro zonoje. Ankstesnių trapių paliaubų metu vartotojų infliacijos spaudimas buvo kiek atslūgęs, tačiau pastaruoju metu ji vėl ėmė sparčiai kilti ir rugsėjį pasiekė 3,8 proc. – tai aukščiausias lygio per trejus metus rodiklis, beveik dvigubai viršijantis oficialų 2 proc. ECB tikslą.
Dėl naujos karinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose atsinaujino ir platesnio masto infliacijos grėsmės. Jei konfliktas nesispręs, energetikos rinkos disbalansai gali vis giliau įsigraužti į pridėtinės vertės grandines, paveikti maisto žaliavų, prekių ir komponentų rinkas. Jau nekalbant apie kritinius scenarijus, kuriuose dominuoja nebe įperkamumo, bet fizinio ilgalaikio kritinių žaliavų trūkumo problemos.
Finansų rinkų dalyviai šįkart tikisi pauzės, tačiau ateities sandorių kreivės rodo lūkesčius dėl dar vieno „vanagiško“ ECB žingsnio gruodį. Šiais metais ECB bazines palūkanų normas jau didino du kartus – birželį ir rugsėjį.
Tokie finansų rinkų dalyvių lūkesčiai veikia tarpbankines palūkanų normas ir, atitinkamai, paskolų su kintamomis palūkanomis aptarnavimo kaštus. 6 mėn. EURIBOR pastarosiomis dienomis svyruoja ties 3 proc. riba, populiariausia 3 mėn. EURIBOR norma siekia apie 2,62 proc., o ilgesnio termino 12 mėn. EURIBOR pakilo iki 3,26 proc.
Prancūzijos fiskalinė krizė – rimtas galvos skausmas ir ECB strategams. Pastaraisiais mėnesiais rinkų dėmesio centre – prastėjanti Prancūzijos viešųjų finansų padėtis ir kylantys šios šalies vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai. Prancūzijai sunkiai sekasi suvaldyti biudžeto deficitą bent jau iki 5 proc. BVP, o politinė aklavietė parlamente bei gatvių protestai stipriai apsunkina taupymo plano priėmimą.
Investuotojų nepasitikėjimas Prancūzijos skolos tvarumu pastarosiomis savaitėmis išaugino šalies 10 metų skolinimosi kainą iki beveik 5 proc. – aukščiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius. Nors rinkose pasigirsta svarstymų, ar ECB neturėtų įsikišti ir specialiais krizės valdymo instrumentais padėti stabilizuoti Prancūzijos skolos rinką, ECB kol kas laikosi griežtos pozicijos. Ne kartą buvo minėta, kad ši problema pirmiausia turi būti sprendžiama šalies viduje fiskalinėmis priemonėmis.
Vis dėlto, tokios dirglios rinkos ir kylantys vyriausybių vertybinių popierių pajamingumai jau dabar veikia vėsinančiai, o tai gali sumažinti spaudimą ir poreikį griežtesniems pinigų politikos sprendimams ateityje.
