Per daugiau nei metus ECB aštuonis kartus sumažino palūkanų normas, siekdamas paremti euro zonos ekonomiką, tačiau liepos pabaigoje palūkanų mažinimo ciklą nutraukė.
Ketvirtadienį ECB valdančioji tarnyba pranešė, kad nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Toks sprendimas priimtas, nes infliacija tebėra arti vidutinio laikotarpio tikslinio 2 proc. lygio, o tai, kaip valdančioji taryba vertina infliacijos perspektyvą, iš esmės nepasikeitė, rašoma pranešime spaudai.
Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe nesikeis ir išliks 2 proc. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe atitinkamai liks 2,15 proc. ir 2,40 proc.
„Ekonomika toliau augo, nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos. Aktyvi darbo rinka, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė ir valdančiosios tarybos iki šiol vykdytas palūkanų normų mažinimas tebėra svarbūs atsparumą užtikrinantys veiksniai. Tačiau perspektyvos vis dar neaiškios, ypač dėl tebesitęsiančių pasaulinės prekybos ginčų ir geopolitinės įtampos“, – teigia ECB valdančioji taryba.
Kaip pastebi „Reuters“, ECB neskuba keisti krypties, nes infliacija pasiekė tikslinį 2 proc. lygį – poziciją, kurios dar nepavyko pasiekti nei JAV Federaliniam rezervui, nei Anglijos ar Japonijos centriniams bankams.
Dėl mažinimo – menka tikimybė ir kitąmet
„Rinkos dalyviai mano, kad palūkanos dabartiniame lygyje turėtų apsistoti dar kurį laiką. Dauguma prognozių rodo, kad palūkanų mažinimas menkai tikėtinas ir 2026 m.“, – komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Pasak jo, pokyčių dėl palūkanų nesitikima, nes infliacija priartėjo prie ECB keliamo 2 proc. tikslo. O pinigų pasiūla bei kreditavimo apimtys toliau auga: pinigų kiekio M3 metinis pokytis rugsėjį sudarė 2,8 proc., o M1 – 5,1 proc.
„Pastarasis rodiklis paskutinį kartą tokiu tempu augo prieš trejus metus – 2022 m. rugsėjį, kuomet pinigų politikos griežtinimo ciklas tik prasidėjo“, – sakė L.Marcinkevičius.
