Vienas dažniausių mitų – „geriau niekam nesakyti savo idėjos, nes ją nukopijuos“. Dėl šios baimės daugelis steigėjų praranda galimybę gauti vertingą grįžtamąjį ryšį, pasitikrinti su potencialiais klientais ar pradėti pokalbį su investuotojais. Praktika rodo, kad idėjos slaptumas nuo nieko nesaugo – vertė slypi ne idėjoje, o jos įgyvendinime. Rizikos kapitalo fondai įprastai net nesvarsto investuoti, jei konfidencialumo sutartis siūloma dar iki paaiškėjant, ką daro startuolis.
Antrasis mitas – produktas prieš išleidimą turi būti tobulas. Šis požiūris atima brangiausią resursą – laiką. Rinkai reikia ne tobulo sprendimo, o MVP – minimalaus, bet veikiančio produkto, kuris padeda patikrinti, ar sprendžiama problema apskritai egzistuoja. Būtent taip pradėjo „Airbnb“ – su paprasta svetaine, trimis nuotraukomis ir trumpu aprašymu. Toks „ankstyvas paleidimas“ leido greitai suprasti ar sprendimas reikalingas ir toliau jį tobulinti remiantis įgyjama patirtimi.
Trečias įsitikinimas – sėkmingi steigėjai būna labai jauni, dažnai net metę universitetus. Tai mitas, kurį formuoja išskirtiniai atvejai, tokie kaip Steve Jobsas, Billas Gatesas ar Markas Zuckerbergas. Tačiau duomenys rodo priešingai: Masačusetso technologijos instituto (MIT) verslo mokyklos tyrimas (2018) atskleidė, kad vidutinis sėkmingo startuolio steigėjo amžius yra 42 metai, o Kauffman Foundation (2020) duomenimis, 95 proc. steigėjų turi bent vieną aukštąjį išsilavinimą, o daugiau nei pusė – magistro laipsnį. Sėkmę dažniau lemia ne amžius, o sukaupta patirtis, opastaroji sparčiai auga kai mokomasi iš klaidų. Tad drąsa klysti yra svarbus sėkmės faktorius.
„Produktas visiems“ – dar vienas pavojingas mitas. Kai startuolis bando kalbėti visiems, dažniausiai nesikalba su niekuo. Aiškiai apibrėžta niša leidžia ne tik efektyviau testuoti sprendimą, bet ir suburti lojalią bendruomenę. Tik pasiekus „product–market fit“ konkrečioje auditorijoje, galima galvoti apie plėtrą, priešingu atveju – išsibarstomi resursai tiek komunikuojant, tiek plėtojant produktą.
Klaidinga ir manyti, kad vienintelis kelias į pasaulinę sėkmę – kelionė į Silicio slėnį. Taip, tai stipri ir konkurencinga ekosistema, bet tikrai ne vienintelė. „Startup Genome“ duomenimis (2023), daugiau nei 70 proc. vienaragių sukurta ne Silicio slėnyje. Globalus mastymas prasideda nuo sprendimo, kuris tinka skirtingoms rinkoms, o ne nuo konkretaus biuro Kalifornijoje. Svarbiausia – gebėjimas prisitaikyti, stipri komanda ir nuoseklus darbas su klientais.
Kitas mitas – valstybė negali padėti. Modernios inovacijų ekosistemos veikai kitaip. Izraelis, Estija ir kitos šalys rodo, kad viešasis sektorius gali tapti akceleratoriumi. Lietuvoje „Startup Lithuania“ koordinuojamos programos suteikia ne tik finansavimą (iki 60 tūkst. eurų), bet ir prieigą prie investuotojų, tarptautinių ryšių, mentorystės. Šiais metais atliktas tyrimas taip pat rodo, kad net 83 proc. Lietuvos startuolių žino apie šias paslaugas, o beveik pusė jų jau naudojosi bent viena iniciatyva. Tai liudija, kad valstybės pagalba ne tik egzistuoja, bet iš tiesų veikia.
Taigi startuolių sėkmę lemia ne lokacija, ne investicijų dydis ir ne tobulas planas, o gebėjimas veikti laiku. Ką daryti kitaip? Kuo anksčiau testuoti idėją rinkoje ir nebijoti grįžtamojo ryšio. Telkti skirtingo profilio specialistus ir įvairialypę, patirties turinčią komandą. Rinktis aiškią nišą, o ne bandyti įtikti visiems. Naudotis tuo, ką siūlo valstybė ir ekosistema – nuo finansavimo iki tarptautinių kontaktų. Ir svarbiausia – mokytis greičiau, nei keičiasi rinka.
Dėl to reikėtų ne užsidaryti, o priešingai – nuolat bendrauti, megzti naujus ryšius ir būti tarp bendraminčių. Jau ne vienerius metus kviečiame startuolius į kasmetinį didžiausią specializuotą renginį „Startup Fair“. Čia susirenka tiek startuolių atstovai, tiek Lietuvos bei užsienio investuotojai, todėl tai yra puiki proga kurti ryšį ir megzti pažintis.
Startuolius pražudo ne idėjų trūkumas, o mitai, kuriais tikima. Išdrįsus jų atsisakyti, atsiveria kelias į tikrą augimą.
