Kinijos prekybos ministerija trečiadienį pranešė, kad tai atsakomosios sankcijos, nes liepą Europos Sąjunga (ES) priėmė 18-ąją sankcijų Rusijai paketą, kuriame ribojimai buvo pritaikyti ir dviem Kinijos bankams.
UAB „Urbo bankas“ ir AB „Mano bankas“ bus uždrausta vykdyti sandorius ir bendradarbiauti su organizacijomis bei fiziniais asmenimis Kinijoje.
PLAČIAU SKAITYKITE: Kinija įvedė sankcijas dviem Lietuvos bankams
Tiek „Urbo banko“ administracijos vadovas Marius Arlauskas, tiek „Mano bankas“ direktorė Giedrė Blazgienė išplatintuose pranešimuose teigė, kad įmonės šią naujieną sužinojo iš žiniasklaidos – jokių užuominų, įspėjimų ar signalų iš Kinijos nebuvo gavę.
Visgi, bankų vertinimu, jų veiklos Kinijos sankcijos niekaip nepaveiks.
„Kadangi neturime jokių verslo partnerysčių su Kinijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, sankcijų įvedimas neturės jokios įtakos „Urbo“ banko veiklai ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui“, – patikino M.Arlauskas.
Kad Kinija, atsakydama į ES sankcijas, pasirinko būtent Lietuvos bankus, nestebina, turint omenyje prieš kelis metus stipriai supratėjusius abiejų šalių santykius. Po to, kai Lietuvoje buvo įkurta Taivano atstovybė, Kinija ne kartą bandė nubausti Lietuvą – tiek diplomatiniu keliu, tiek per neoficialius ribojimus lietuviškam verslui.
Vis dėlto nėra aišku, kodėl Kinija iš lietuviškų bankų nusitaikė būtent šiuos – „Urbo bankas“ ir „Mano bankas“. Šis klausimas domina ir Lietuvos banką, kuris sieks išsiaiškinti priežastis, teigiama 15min atsiųstame komentare.
O15min pasidomėjo, kas valdo šiuos du bankus, kaip jiems sekasi ir kokią rinkos dalį užima Lietuvoje. Įdomu tai, kad šie bankai, vertinant rinkos dalį, rikiuojasi iškart po Lietuvoje veikiančių bankų, kuriuos tiesiogiai prižiūri Europos Centrinis Bankas (ECB). Tad atsakymas, kodėl pasirinkti būtent „Urbo bankas“ ir „Mano bankas“, gali slypėti ir čia.
