Kinijos prekybos ministerijos teigimu, UAB „Urbo bankas“ ir AB „Mano bankas“ bus uždrausta vykdyti sandorius ir bendradarbiauti su organizacijomis bei fiziniais asmenimis Kinijoje.
Kinijos prekybos ministerija teigė, kad tai padaryta atsakant į liepą Europos Sąjungos (ES) priimtą 18-ąją sankcijų Rusijai paketą, kuriame ribojimai buvo pritaikyti ir dviem Kinijos bankams. Bendrija taip siekia apriboti Maskvos ryšius su tarptautiniais partneriais, kad ši galiausiai nutrauktų karą Ukrainoje.
„Kinija sankcijoms griežtai prieštarauja. Kinija nusprendė įtraukti du bankus – „Urbo bankas“ ir „Mano bankas“ – į atsakomųjų veiksmų sąrašą ir uždrausti mūsų šalies organizacijoms ir asmenims vykdyti su jais atitinkamus sandorius, bendradarbiavimą ir kitą veiklą“, – teigiama ministerijos pranešime.
Sureagavo bankai: verslo ryšių su Kinija neturim
Trečiadienio popietę sureagavo ir abu bankai. „Urbo bankas“ trečiadienį popiet pranešė, kad bankas nedelsdamas kreipėsi į Lietuvos banką bei į Užsienio reikalų ministeriją (URM).
„Prašome rinkos priežiūros ir kitų valstybės institucijų operatyvaus įsitraukimo siekiant išsiaiškinti realią situaciją. Iki šios naujienos, apie kurią sužinojome iš viešosios erdvės, jokių užuominų, jokių perspėjimų ar signalų iš Kinijos oficialių ar neoficialių institucijų ar kitų šaltinių nebuvome gavę“, – sako „Urbo“ banko administracijos vadovas Marius Arlauskas.
„Mano Bankas“ vadovė Giedrė Blazgienė 15min taip pat teigė, kad apie taikomas sankcijas sužinojo iš viešųjų šaltinių.
„Jokios išankstinės informacijos, indikacijų ar perspėjimų apie tokį sprendimą nebuvome gavę, todėl neturime tikslios informacijos apie priežastis, dėl kurių toks sprendimas buvo priimtas. Praeitą mėnesį ES paskelbė paskelbė papildomas sankcijas Kinijai, taigi neatmetame galimybės, kad tai galėjo turėti įtakos šiam sprendimui. Šiuo metu jau kreipėmės į URM ir Lietuvos Banką, siekdami gauti daugiau informacijos apie įvestų sankcijų priežastis ir reikšmę“, – komentavo G.Blazgienė.
M.Arlauskas teigė, kad „Urbo“ bankas yra Lietuvos kapitalo bankas, didžioji banko verslo ir privačių klientų dalis yra Lietuvos rezidentai.
„Mūsų bankas Kinijoje finansinių sandorių nevykdo ir neturi jokių verslo ryšių su šios valstybės asmenimis ar organizacijomis. Kadangi neturime jokių verslo partnerysčių su Kinijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, sankcijų įvedimas neturės jokios įtakos „Urbo“ banko veiklai ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui“, – patikino M.Arlauskas.
Pabrėžiama, kad tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, besinaudojančių „Urbo“ banko paslaugomis, pavedimų kiekis į Kinijos finansinių įstaigų klientų sąskaitas sudaro nereikšmingą dalį nuo bendro banko atliekamų pavedimų skaičiaus.
„Klientai bei visuomenė gali išlikti ramūs. Šiuo metu banko kasdienei veiklai bei paslaugų teikimui pranešimas apie įvestas sankcijas neturi jokios įtakos“, – sako M.Arlauskas.
„Mano Bankas“ vadovė G.Blazgienė taip pat pabrėžė, kad „Mano bankas“ yra lietuviško kapitalo bankas, kurio pagrindinė veikla vykdoma Europos Sąjungoje.
„Kinija nėra mūsų tikslinė rinka – aktyvios veiklos šioje šalyje nevykdome, todėl paskelbtos sankcijos neturės įtakos banko kasdienei veiklai ar plėtros planams. Bankas veikia pagal visus galiojančius ES teisės aktus, griežtai laikosi tarptautinių sankcijų režimo ir finansinių paslaugų reguliavimo reikalavimų. Visi mūsų klientų indėliai ir paslaugos išlieka saugūs, o veikla bus vykdoma įprasta tvarka“, – komentavo „Mano Bankas“ vadovė.
Lietuvos bankas ir URM: sieksime išsiaiškinti
Lietuvos bankas 15min perduotame komentare teigia, kad sieks išsiaiškinti, kodėl sankcijos buvo pritaikytos šiems konkretiems bankams.
„Iš Kinijos finansų rinkos priežiūros institucijos Lietuvos bankas jokių pranešimų šiuo klausimu nėra gavęs. Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, šis sprendimas neturės reikšmingo poveikio nei šalies finansų sistemai, nei pačių bankų veiklai, kadangi minėtų bankų veiklos modeliai orientuoti į vietinę rinką. Politinio šio klausimo aspekto Lietuvos bankas nekomentuos, kadangi šis klausimas yra už jo kompetencijos ribų“, – rašoma komentare.
2025 m. liepos 18 d. Europos Sąjunga (ES) į 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą įtraukė du Kinijos bankus bei nustatė draudimą ES subjektams su šiais bankais sudaryti sandorius. Sankcijos priežastis – šių Kinijos bankų pagalba Rusijai apeiti ES įvestas sankcijas už agresiją prieš Ukrainą. Sandorių draudimas su minėtais Kinijos bankais įsigaliojo 2025 m. rugpjūčio 9 d.
URM komentare 15min teigiama, kad pasirodę pranešimai apie Kinijos įvestas sankcijas dviem Lietuvoje veikiantiems bankams, pačios Kinijos pareigūnų teigimu, yra atsakas į ES 2025 m. liepos 18 d. sprendimą. Europos Komisija šiuo metu aiškinasi detales.
„Oficialios informacijos iš Kinijos dėl nustatytų sankcijų Lietuvos bankams Užsienio reikalų ministerija nėra gavusi. Ministerija kreipėsi į atsakingas Lietuvos institucijas dėl informacijos suteikimo. Gavę informaciją, ją vertinsime kartu su Europos Komisija ir kitomis suinteresuotomis pusėmis“, – teigiama atsakyme.
Kinija tikisi, kad „ES brangins santykius“
Kaip skelbia „Bloomberg“, atskirame pranešime Kinijos prekybos ministerija pareiškė, kad tikisi, jog Europos Sąjunga brangins savo santykius su Kinija, ištaisys savo klaidas ir nustos kenkti šalies interesams.
Dėl artimų Kinijos ryšių su Rusija jos bankams jau anksčiau buvo taikomos panašios JAV sankcijos, todėl jie buvo priversti iš naujo įvertinti savo verslą ir klientus. Kai kurie valstybiniai bankai praėjusių metų pradžioje sugriežtino finansavimo apribojimus Rusijos klientams, kai JAV patvirtino antrines sankcijas užsienio finansų įmonėms, remiančioms Maskvos karo pastangas.
UAB „Urbo bankas“ ir AB „Mano bankas“ yra įsikūrę Lietuvoje. Pekinas nepateikė priežasties, kodėl pasirinko būtent šiuos bankus, tačiau šis žingsnis buvo žengtas po įtampos su Lietuva.
Lietuva pasirinkta dėl įtemptų dvišalių santykių
Lietuvą kaip taikinį Kinija galėjo pasirinkti dėl įtemptų dvišalių santykių. Kinija kritikuoja Lietuvą dėl Taivano atstovybės Vilniuje.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga paskelbė sankcijas dviem Kinijos bankams. Jie nubausti dėl kriptovaliutų paslaugų, kurios, anot Europos Sąjungos, trukdė įgyvendinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.
Lietuvai ir Kinijai nesutariant, kaip atkurti diplomatinį atstovavimą, Vilniuje nuo gegužės vidurio nebeliko Pekino diplomatų.
Lietuvos ir Kinijos ginčas įsiplieskė 2021 metų rudenį, kai Lietuva leido Taivanui Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Pekinas tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Kinija vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervardino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadina ir Lietuvos atstovybę Pekine.
Lietuva abi atstovybes oficialiai tebelaiko ambasadomis ir sako, kad Kinijos veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei. Lietuvos diplomatai Kinijoje nebedirba, nes Pekinas nepripažįsta jų statuso.
Įspėja dėl ateities
Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė, komentuodama situaciją pabrėžė, kad tai – veidrodinis atsakas į Europos Sąjungos sankcijas, kuri irgi sankcionavo du regioninius Kinijos bankus, esančius pasienyje su Rusija – dėl jų pagalbos kare su Ukraina.
„Veikiama veidrodiniu principu. Aišku, įdomu tai, kad taikomasi į du Lietuvos bankus. Tai turbūt parodo ir santykius su Kinija. Žiūrint į tuos pačius bankus, sakyčiau, kad didelio poveikio jų ūkinei veiklai neturėtų turėti, nes jie patys didelių komercinių santykių su Kinija nelabai turi. Tačiau tai signalas, kas gali laukti ateityje, jei konfliktas tarp Europos Sąjungos ir Kinijos išsivystytų, todėl Lietuva tikrai turi veikti kartu su Europos Sąjungos institucijomis, kad ateityje išvengtų poveikio didesniems žaidėjams. Jei Europos Sąjunga imsis didesnių sankcijų, tikėtina, Kinija gali veidrodinį principą taikyti ir ateityje“, – komentavo G.Skaistė.
Bankininkystės ekspertei Jekaterinai Govinai trečiadienio ryto žinia iš Kinijos sukėlė šypseną.
„Sankcijas pritaikė mažiukams bankams, kurie ryšio su Kinija turbūt neturi“, – Kinijos žingsnį įvertino ekspertė.
PLAČIAU SKAITYKITE: Ekspertė apie Kinijos sankcijas lietuviškiems bankams: „Sukėlė šypseną“
