2025-10-02 10:19

Keičiasi pavedimų tvarka: tikrins, ar sutampa sąskaitos ir gavėjo duomenys

Nuo spalio 9 d. įsigalioja svarbūs pakeitimai visiems, kurie naudojasi mokėjimo paslaugomis. Mokėjimo paslaugų teikėjai turės patikrinti, ar pateiktas lėšų gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas atitinka nurodytos mokėjimo sąskaitos savininko vardą, pavardę ar pavadinimą. Taip siekiama užkardyti sukčiavimo atvejus.
Banko kortelės
Banko kortelės / Shutterstock nuotr.

Nuo spalio 9 d. prieš atliekant mokėjimą eurais, finansų bei kredito įstaigos sistemos automatiškai patikrins, ar gavėjo vardas arba įmonės pavadinimas sutampa su nurodytu sąskaitos numeriu (IBAN).

Ši saugumo priemonė įvedama siekiant geriau apsaugoti gyventojus ir verslą nuo sukčių bei netyčinių klaidų.

Iki šiol Lietuvoje gavėjo vardo ar pavadinimo ir sąskaitos numerio patikra buvo taikoma tik kai kuriose finansų bei kredito įstaigose ir tik tuo atveju, kai mokėtojas ir gavėjas naudojosi to paties banko paslaugomis.

Nuo spalio ši galimybė bus išplėsta tarpbankiniams pervedimams eurais visoje euro zonoje, kurioje yra 20 ES valstybių narių. Saugumo priemonė įgyvendinama pagal 2024 m. patvirtintą ES Momentinių mokėjimų reglamentą.

Tai kovos su sukčiavimu priemonė

Ši paslauga yra svarbus žingsnis kovoje su sukčiavimu. Ji skirta mokėtojams apsaugoti tais atvejais, kai sukčiai pateikia mokėjimo sąskaitos numerį su klaidingu gavėjo vardu ir pavarde.

„Dažnai sukčiai apsimeta įmonės atstovu ir mėgina apgauti gyventojus ir įmones, prašydami pervesti pinigus į neva pasikeitusią sąskaitą, o iš tikrųjų tokiu būdu bando išvilioti pinigus.

Kitas pavyzdys, kai sukčius apsimeta žymiu asmeniu. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kad žmonės tiki, jog bendrauja su Holivudo žvaigžde.

Trečias pavyzdys – nurodoma žinomų prekių ar paslaugų pardavėjų vardas ar pavadinimas (pavyzdžiui, „Sodra“), o sąskaita jau pateikiama sukčiams. Gavėjo patikrinimas tokiais atvejais parodys, kad gyventojas ketina pervesti pinigus ne Holivudo žvaigždei, ne „Sodrai“, o būtent kitam asmeniui“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys.

Kauno apskrities policijos nuotr./Telefoninis sukčiavimas
Kauno apskrities policijos nuotr./Telefoninis sukčiavimas

Be to, gavėjo tikrinimas padeda išvengti klaidų, pavyzdžiui, kai netyčia įvedamas neteisingas sąskaitos numeris – tarkime, paimtas iš kito paslaugų teikėjo sąskaitos. Tokiu atveju mokėjimas galėtų nukeliauti ne tam gavėjui, kuriam iš tikrųjų ketinote pervesti pinigus.

„Ši paslauga reikš trumpą stabtelėjimą prieš paspaudžiant mygtuką mokėti, nors tai galbūt gali atrodyti ne taip reikšminga, kartais ši akimirka gali lemti, ar žmogus realiai praras pinigus, ar ne“, – kalbėjo E.Ruzgys.

Lietuvos banko valdybos narys taip pat paneigė viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad neva kol vyks patikrinimas, lėšos bus įšaldomos.

„Tai nėra tiesa, kadangi gavėjo tikrinimo atveju taikomas kitoks principas nei sankcijų atveju. Čia vartotojas sprendžia, ar gavus žinutę tvirtinti ar atmesti mokėjimą. O pats tikrinimas užtrunka vos kelias sekundes“, – aiškino E.Ruzgys.

LB nuotr./Evaldas Ruzgys
LB nuotr./Evaldas Ruzgys

Kaip veiks ši paslauga ir ką reikės daryti vartotojui?

Suvedus vartotojo vardą, pavardę arba pavadinimą, prieš spausdamas mygtuką mokėti vartotojas gaus vieną iš keturių žinučių. Žinutės gali būti, kad gavėjimo pavadinimas visiškai sutampa, beveik sutampa, nesutampa arba gavėjo pavadinimo patikrinti nepavyko. Gavus šią žinutę reikės nuspręsti, ar vykdyti tokį mokėjimą, ar ne.

Ekrano nuotrauka/Štai kokias žinutes išvysite nesutapus sąskaitos ir gavėjo duomenims
Ekrano nuotrauka/Štai kokias žinutes išvysite nesutapus sąskaitos ir gavėjo duomenims

Tai, kad gavėjimo pavadinimas visiškai sutampa reiškia, kad pervesite pinigus, kam ir ketinote pervesti. Antras pranešimas, kad gavėjo pavadinimas beveik sutampa reiškia, kad gavėjo vardas ar pavardė skiriasi nuo tikrojo. Tai gali būti ir praleista vardo, pavardės ar pavadinimo raidė.

Taip pat tokį pranešimą išvysite, jei vietoj raidės su nosine parašysite paprastą raidę.

E.Ruzgys atkreipia dėmesį, kad reikės rašyti pilnus įmonių pavadinimus, įskaitant ir jų juridinį statusą – UAB, AB, VšĮ. Tokiu atveju bus pranešta, kad gavėjo pavadinimas beveik atitinka ir nurodys, koks yra tikrasis gavėjo pavadinimas.

Labiausiai dėmesį, anot Lietuvos banko, reikia atkreipti į trečiąjį pranešimą, kai gavėjo pavadinimas ar vardas, pavardė nesutampa. Tai gali būti tiesiog įsivėlusi klaida arba jus jau bando apgauti sukčiai.

Tiesa, tokį pranešimą galėsite pamatyti ir tuo atveju, jeigu esate išsisaugoję ruošinius ar jų pavadinimus ne su tikraisiais vardais, o gavėjas yra nurodytas, kaip „mama“, „tėtis“, „už elektrą“ ar pan.

„Tokiu atveju reikės įrašyti pilnus vardus pavardes ar įmonės pavadinimus. Taip pat gali būti atveju, kai pastaruoju metu pasikeitė įmonės pavadinimas. Tokiu atveju reikės atsinaujinti gavėjo pavadinimus.

Kitais atvejais reikia būti itin budriems ir gavus tokį pranešimą susiekti su gavėju ir išsiaiškinti, ar tai išties jam priklausanti sąskaita“ – teigė Lietuvos banko valdybos narys.

Dar vienas galimas pranešimas, kurį galite gauti mokėjimo paslaugų teikėjas negali patikrinti duomenų. Tai gali lemti tiesiog techninės priežastys ar atvejai, kai pinigai pervedami ne į euro zonos šalį, kaip pavyzdžiui, Lenkiją. Tokiu atveju reikės apsispręsti, ar tęsti mokėjimą, jį padaryti iš naujo ar mokėjimo atsisakyti.

Taip pat svarbu žinoti, kad pranešimą apie gavėjo tikrinimą gausite tik tuo atveju, kai pradėsite mokėjimą. Pranešimas bus rodomas tik elektroninėje bankininkystėje ar mobiliojoje programėleje. Taip pat apie tai jus informuos, jei atliksite mokėjimą fiziniuose padaliniuose.

„Jeigu gausite SMS pranešimą, elektroninį laišką su prašymu patikrinti gavėją jokiu būdu nespauskite, neatidarinėkite tokio laiško ir juo labiau neteikite apie save jokių duomenų“, – įspėjo E.Ruzgys.

Ši paslauga pradėta taikyti Nyderlanduose ir Portugalijoje. Anot pašnekovo, šios paslauos taikymas stipriai užkardo sukčiavimo prevenciją.

„Šiuo metu tose šalyse, kur paslauga veikia, sukčiavimo atvejų sumažėjimas yra ne keliais procentais, o keliasdešimt procentų. Todėl manome, kad ir Lietuvoje ši paslauga taip pat turės reikšmingą įtaką sukčiavimo prevencijai“, – pabrėžė jis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą