Kai XX a. pradžioje keturi jauni žmonės iš Lietuvos išvyko į Ameriką, jie nežinojo, kad jų pasirinkimas po šimto metų taps pasaulinio masto istorijos dalimi.
Vienas bėgo nuo carinės kariuomenės, kita – nuo priverstinės santuokos, trečias ieškojo meno studijų, ketvirta – tiesiog geresnio gyvenimo. Jie išvyko atskirai, skirtingais keliais, vedini asmeninių sprendimų ir rizikos.
Po daugiau nei šimto metų jų anūkas taps vienu žymiausių pasaulio ekonomistų – Nobelio ekonomikos premijos laureatu Robert J.Shiller.
Keturi pasirinkimai, pakeitę istoriją
Visi keturi Shillerio seneliai – Jurgis Šileris, Amelia Mileriutė, Vincas Radzvilas ir Rozalia Šerytė – 1906–1910 m. atskirai emigravo į JAV ir susitiko jau Amerikoje, lietuvių bendruomenėje.
Tai nebuvo kolektyvinė migracija. Tai buvo individualūs sprendimai.
Vienas jų išvyko vengdamas tarnybos Rusijos imperijos kariuomenėje. Kita atsisakė jai primestos santuokos. Trečias siekė studijuoti meną Klivlande. Ketvirta viena keliavo per Londoną, kad susikurtų naują gyvenimą.
Šie žmonės rinkosi ne saugumą, o galimybę.
Lietuvybė, kuri neišnyko
Atvykę į JAV, jie ne tik prisitaikė – jie kūrė naują tapatybę. Net pavardės tapo pasirinkimo dalimi: Shiller, Schiller, Miller, Radzvill.
Tačiau ryšys su Lietuva nenutrūko. Šeimos nariai dešimtmečius susirašinėjo laiškais, palaikė gyvą ryšį su gimtine.
Po Nobelio premijos įteikimo 2013 m. Robert J.Shiller atvyko į Lietuvą, susitiko su giminaičiais ir dalyvavo simbolinėje šventėje, kurioje jam buvo dainuojamos lietuvių liaudies dainos.
Šis momentas – tarsi užsidarantis istorijos ratas.
Ryšys su Lietuva po Nobelio premijos
Po Nobelio premijos Shillerio ryšiai su Lietuva tapo ne tik simboliniai, bet ir akademiniai. Jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, dalyvavo renginiuose, bendravo su Lietuvos mokslininkais.
Svarbu ir tai, kad jo idėjos aktyviai plito Lietuvos akademinėje bendruomenėje – ypač finansų rinkų, burbulų ir ekonominio nestabilumo tyrimuose.
Taip susiformavo savotiškas „grįžtamasis ryšys“: iš Lietuvos kilusi šeimos istorija per kartas sugrįžo į Lietuvą jau kaip mokslinė įtaka.
Amerikos lietuviai – tarp dviejų pasaulių
Shillerio šeima buvo Amerikos lietuvių bendruomenės dalis – unikalios kultūrinės terpės, kurioje susipynė dvi tapatybės.
Tai buvo žmonės, kurie ne tik integravosi į Ameriką, bet ir išsaugojo savo kultūrinius ryšius. Tokia dviguba tapatybė dažnai formuoja platesnį pasaulio suvokimą – gebėjimą matyti skirtingas realybes vienu metu.
Tai ypač svarbu ekonomikoje, kur lūkesčiai ir suvokimas dažnai lemia daugiau nei faktai.
Idėjos, pakeitusios ekonomikos mokslą
Shilleris tapo vienu įtakingiausių ekonomistų, parodydamas tai, kas ilgą laiką buvo ignoruojama: rinkos nėra visiškai racionalios.
Jo knyga Irrational Exuberance paaiškino, kaip finansų burbulai kyla iš kolektyvinių lūkesčių. Kainos kyla todėl, kad žmonės tiki, jog jos kils.
Vėliau kartu su George’u Akerlofu jis parašė Phishing for Phools, kur parodė, kad rinka gali ne tik atspindėti žmogaus sprendimus, bet ir juos formuoti bei išnaudoti.
Dar viena svarbi kryptis – naratyvinė ekonomika. Ji rodo, kad ekonomika plinta kaip istorijos: idėjos keliauja iš žmogaus žmogui ir keičia visos rinkos elgesį.
Tačiau Shillerio indėlis į ekonomiką yra dar platesnis. Jau ankstyvuosiuose darbuose, tokiuose kaip Market Volatility, jis parodė, kad finansų rinkos pasižymi didesniu nepastovumu nei leidžia klasikinės teorijos. Vėliau knygoje Macro Markets jis siūlė kurti naujas finansines institucijas visuomenės rizikai valdyti, o The New Financial Order plėtojo idėją, kaip finansai gali padėti stabilizuoti ekonomiką globalizacijos sąlygomis.
Kartu su George’u Akerlofu parašytoje Animal Spirits jis pabrėžė psichologinių veiksnių svarbą ekonomikoje, o knygoje Finance and the Good Society kėlė klausimą, kaip finansų sistema gali tarnauti visuomenės gerovei. Šia prasme jo darbai ne tik išplėtė ekonomikos supratimą, bet ir natūraliai atvėrė kelią vėlesnėms teorinėms kryptims, siekiančioms paaiškinti, kodėl tam tikrose rinkos būsenose atsiranda sisteminis nestabilumas.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuva šias idėjas patyrė praktiškai. Nekilnojamojo turto burbulas prieš 2008 m. krizę parodė, kaip kolektyviniai lūkesčiai gali sukurti ekonominę realybę.
Tačiau Shillerio darbai paskatino ir gilesnius klausimus: kodėl tokie procesai atsiranda būtent tam tikrais momentais?
Šie klausimai Lietuvoje prisidėjo prie naujų teorinių požiūrių formavimosi, tarp jų – finansinio prisotinimo teorijos, kuri nagrinėja, kaip rinkos artėjimas prie savo ribų sukuria nestabilumą.
Minint 80-metį, svarbu pabrėžti, kad Shillerio darbai pakeitė ne tik ekonomikos teoriją, bet ir tai, kaip suprantame pačią rinką.
Dvi istorijos – viena logika
Iš pirmo žvilgsnio Shillerio šeimos istorija ir jo moksliniai darbai neturi nieko bendro.
Tačiau iš tikrųjų juos jungia viena idėja – sprendimai neapibrėžtumo sąlygomis.
Jo seneliai rizikavo, nežinodami, kas jų laukia.
Jis tyrė, kaip žmonės priima sprendimus tokiose pačiose situacijose.
Pabaiga, kuri nėra tik apie ekonomiką
Todėl Shillerio 80-metis yra daugiau nei mokslininko jubiliejus.
Tai istorija apie migraciją, pasirinkimą, tapatybę ir idėjas, kurios peržengia valstybių ribas.
Ir galbūt svarbiausia pamoka yra paprasta: ekonomika nėra tik skaičių sistema. Ji visada yra ir žmonių istorija.
Didžiausi ekonomikos pokyčiai prasideda ne rinkose – jie prasideda žmogaus sprendime išeiti į nežinomybę.
