Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Krizė baltarusių iš Lietuvos neišvarys

Devalvavus Baltarusijos rublį baiminamasi, kad Lietuvoje baltarusių lankysis vis mažiau. Tačiau jų srautai mažėja nežymiai – turtingieji į Lietuvą važiuoja ir toliau, kai kurie netgi ir perka daugiau. Todėl Lietuvos verslui esą Baltarusijos krizė skaudaus smūgio suduoti neturėtų.
Eilė prie valiutos keityklos Minske
Eilė prie valiutos keityklos Minske / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„Vyrai ir taurelę daro, moterys su maišeliais vaikščioja“, – 15min.lt pasakojo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ valdytojas Česlovas Urbonavičius. Pasak jo, baltarusių, prasidėjus krizei, Lietuvoje sumažėjo nežymiai. Be to, Baltarusijoje trūkstant kasdienių prekių, jų vis daugiau nuperkama Lietuvoje.

„Jie tik perka čia. Aišku, tai logiška. Baltarusijoje greitai druskos nebus ir tualetinio popieriaus, todėl pirkiniai jiems yra svarbiausia. Valgymas, pramogos yra tiesiog kaip poilsis po apsipirkimo“, – teigė Č.Urbonavičius.

Vargšai nevažiuoja

Lietuva patraukli yra pasiturintiems baltarusiams. O mažai uždirbantieji esą čia ir taip beveik nesilanko. „Akropolio“ valdytojas teigia, kad į Lietuvą atvažiuoja tik vidurinioji klasė.

„Vis dėlto atvažiuoti su mašina į Lietuvą nėra pigu, vien viza kainuoja 60 eurų. Jeigu keliese važiuojant, dar brangiau. Tai čia nė vienas žmogus neatvažiuoja nei traukiniu, nei autobusu“, – pasakojo Č.Urbonavičius.

Lankytojų iš Baltarusijos „Akropolyje“ esą sumažėjo nežymiai. Atvažiuojantieji esą dažnai turi verslą ne Baltarusijoje, todėl dėl krizės jų pajamos nukentėjo nežymiai.

„Nesenai vedžiau ekskursiją baltarusiams ir klausiau, kur jūs uždirbate. Yra žmonių, kurie dirba ne tik Baltarusijoje, o ir Rusijoj, kur konvertuojamas rusiškas rublis be jokių apribojimų, kitose užsienio valstybėse. Susiorganizuoja jie ir tų eurų, ir dolerių“, – pasakojo Č.Urbonavičius.

Pasak mokesčius padedančios susigrąžinti bendrovės „Global Blue Lietuva“ direktoriaus Deniso Grinevičiaus, baltarusiai Lietuvoje perka tikrai daug ir dažnai. Tačiau šiais metais mokesčių susigrąžinančių baltarusių skaičius mažėjo beveik per pusę.

„Nuo kovo pradžios, kai ten viskas prasidėjo, matėm, kad jų vis mažėja ir mažėja. Aišku, jie gal leidžia tuos pinigus sektoriuje, kur negrąžina pridėtinės vertės mokesčio (PVM), dėl to čia didelių apibendrinimų daryti negaliu“, – 15min.lt sakė D.Grinevičius.

Dažniausiai baltarusiai Lietuvoje perka drabužius, avalynę, buitinę techniką. Minimali pirkinio suma norintiems susigrąžinti PVM yra 200 Lt.

Lietuva taps patrauklesnė

Rublio devalvacija, pasak vyriausiosios banko „DnB Nord“ ekonomistės Jekaterinos Rojakos, Baltarusijai bus naudinga – galbūt padės šaliai surasti savo vietą užsienio rinkose, ne tik Rusijoje. Tačiau baltarusiams devalvacija esą yra labai skausminga.

„Tai didžiausias smūgis perkamajai galiai. Deja, Baltarusijos gyventojai šiek tiek priprato prie tokių pokyčių. Kiekvienas toks pokytis atneša neigiamas pasekmes, didina gyventojų nepasitikėjimą valdžia“, – 15min.lt teigė J.Rojaka.

Į Lietuvą, pasak ekonomistės, pailsėti ar apsipirkti dažniausiai atvyksta nemažai uždirbantieji. Kiek sumažėjus jų santaupoms ir perkamajai galiai, baltarusių srautas į Lietuvą esą turėtų sumažėti. Tačiau Lietuva, palyginti su kitomis kaimyninėmis valstybėmis, yra pakankamai pigi.

„Po pokyčių reikėtų suprasti, kad kitos šalys apskritai galėtų būti jiems mažai įkandamos. Tačiau jeigu jau tie gyventojai turi pakankamai pinigų, kelionės kryptį gali pasirinkti, tai pokyčiai nebus ženklūs. Aš manau, kad mažesnės kainos, trumpesnis atstumas savaitgalio poilsiui Lietuvoje būtų neblogas variantas baltarusiams“, – teigė ekonomistė.

Euforija automobilių rinkoje nuslūgo

Skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, beveik 60 proc. naudotų automobilių išvežama į muitų sąjungos šalis: Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją. Pusė jų atitenka Baltarusijai. Baiminamasi, kad nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus didesniems muitų mokesčiams automobilių vežimas į šias šalis gali sumažėti daugiau nei perpus. Tačiau bendrovės „Varanas“, valdančios Kauno automobilių turgų, direktorius Valentinas Naujanis teigia, kad Baltarusijos rinka jau dabar yra prisotinta ir automobilių pardavimas į šią šalį pastaruoju metu smunka.

„Buvo labai didelė paklausa, beprotiškai pirko, dabar ta paklausa slopsta, jie perka, bet tos euforijos jau nebėra. Atsiranda kitas pirkėjas – atvažiuoja žmonės jau sau pirkti, nebe perpardavimui. Baltarusija jau pati užsikemša, nebepirks automobilių, nes tam tikras kiekis ten jau yra, ir tą kiekį  reikia parduoti“, – 15min.lt pasakojo V.Naujanis.

Pasak jo, anksčiau buvo įprasta, kad baltarusiai Lietuvoje pirkdavo maždaug po 15 automobilių, dabar esą jau perka po vieną. Tai rodo, kad nupirktų automobilių Baltarusijoje nepavyksta taip greitai parduoti, todėl ir paklausa Lietuvoje yra sumažėjusi. Tačiau, pasak V.Naujanio, automobiliai iš Lietuvos ir toliau bus paklausūs, nes dauguma baltarusių santaupas laiko užsienio valiuta.

„Žmonės nestabilios valiutos namie nelaiko, viską keičia į eurus arba dolerius. Automobiliai perkami iš santaupų. Ir jeigu būtų dar taip dešimt metų, kaip yra dabar, būtų labai gerai. Nereikia mums tos euforijos, kuri buvo, nes kainos kilo smarkiai, ir mūsiškiams buvo sunku automobilių nusipirkti, kažkoks trūkumas buvo“, – pasakojo V.Naujanis.

Autoplius.lt Vystymo vadovo Viktoro Daukšo teigimu, įsigaliojus didesniems muitams, naudotų automobilių rinkoje kurį laiką bus matomas sąstingis.

„Sąstingis, ko gero, truks ne trumpiau nei pusmetį, kol verslas suras naujus pardavimo kanalus. Jau dabar užmezgami verslo santykiai ir vyksta prekyba su Ukraina, Moldova, Latvija, Estija“, – sakė V.Daukšas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius