„Dar balandį Palangos ir Neringos maitinimo įstaigos internete pradėjo ieškoti darbuotojų, ilgąjį savaitgalį staiga atšilus orams minios poilsiautojų plūstelėjo prie jūros ir mineralinių vandenų, Klaipėdos uosto direkcija nuo gegužės 1 d. paskelbė prasidėsiantį kruizinių laivų sezoną, o daugelis pajūrio kurortų viešbučių jau kilstelėjo apgyvendinimo kainas, – pastebi „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tad lenktynės paskui poilsiautojų ir turistų atsivežtą eurą jau prasidėjo.“
Tik ar visi kurortų verslai sėkmingai sulaukė naujo sezono, kiek subankrutavo, kiek patyrė kitų verslo negandų? Juolab paskutiniu metu dažnokai bankrutuoja maitinimo įstaigos, kurių ypač daug pajūrio kurortuose, krenta ir transportininkai bei statybininkai.
Kaip rodo „Creditreform Lietuva“ surinkta ir apibendrinta medžiaga, nuo įvairių verslo ligų tarpusezoniu labiausiai kentėjo didžiausio Lietuvos kurorto Palangos verslai. 2025 m. spalio 1 dieną, kai faktiškai baigiasi sezonas, Palangoje bent vieną darbuotoją turėjo 915 įmonių, o naujo sezono išvakarėse – gegužės 1 d. – iš jų buvo likusios tik 872. Skaičiuojant šimtui čia veikiančių verslų, likusių be personalo buvo 4,6 proc., toks pats rezultatas ir Druskininkuose. Neringoje darbuotojus išbarsčiusių verslų buvo 4,5 proc., o štai Birštone – tik 2,5 proc.
Be darbuotojų
Jei ištuštėjusios įmonės iki sezono piko gal dar pasamdys vieną ar daugiau darbuotojų, tai paskelbtos bankrutuojančiomis veikiausiai netrukus visam laikui pasitrauks iš rinkos. Netikėta, kad pagal bankrutuojančių įmonių kiekius šį tarpusezonį pirmauja – Neringa. Šimtui sezono pabaigoje veikusių verslų čia užfiksuota net 1 proc. bankrotų, t.y. 5 įmonės paskelbė toliau negalinčios veikti. Antras pagal bankrotus buvo Birštonas (0,8 proc.), trečia – Palanga (0,3 proc.), ketvirti – Druskininkų verslai (0,2 proc.).
Įdomu, kad tiek Druskininkuose, tiek Birštone bankrutuojančiomis paskelbta po vieną įmonę, tačiau dėl kur kas didesnio veikiančių įmonių skaičiaus Druskininkai pagal bankrotų ir veikiančių įmonių santykį atsidūrė geresnėje padėtyje nei Birštonas. Tarp bankrutuojančių įmonių turime dvi užsiėmusias maitinimu Neringoje. Ten pat buvo įsikūrusios statybos ir nekilnojamojo turto nuomos bendrovės. Birštone ir Palangoje bankrutavo po vieną transportininką, Druskininkuose toliau verslo netęs baldų gamybos įmonė.
Su įšalusiu turtu
Jei įmonės turi įsiskolinimų ar dėl tų įsiskolinimų sulaukia turto valdymo apribojimų arba areštų, tai taipogi yra vienas iš ankstyvųjų didesnių problemų įmonei pranašų. Šį tarpusezonį turto areštus patyrusių įmonių koncentracija buvo didžiausia Palangoje (2,3 proc. arba 21 įmonė, patyrusi areštą). Mažiausiai „areštančių“ suskaičiuota Druskininkuose (1,3 proc.). Tarp jų įsispraudė Neringa (1,8 proc.) ir Birštonas (1,7 proc.).
Skolingų VMI daugiau
Patikrinus kurortų verslų įsiskolinimus, paaiškėjo, kad poilsiamiesčių įmonės gegužės pradžioje buvo daugiausiai skolingos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Neringos ir Palangos verslai skolingi daugiau kaip po milijoną, o mažiausiai įsiskolinusio Birštono įmonės – per 270 tūkst. eurų. Iš sezono pabaigoje gyvavusių įmonių VMI skolininkių daugiausia Neringoje (36,9 proc.), mažiausia Druskininkuose (30,8 proc.). Birštone skolingų ir veikiančių įmonių santykis sudarė 34,7 proc., o Palangoje – 35,4 proc..
Sodrai įsiskolinusių įmonių kurortuose gegužės pradžioje buvo kur kas mažiau. Pirmauja Birštonas (9,1 proc. visų sezono pabaigoje veikusių įmonių), antra – Palanga (8,3 proc.), trečia – Neringa (8,0 proc.), ketvirtoje vietoje – Druskininkai (7,5 proc.). Skaičiuotos tik tos įmonės, kurių skola Sodrai ar VMI viršijo 10 eurų.
Bankrotai ir areštai negąsdina
Nepaisant visų verslo negandų, kylančių mokesčių ir minimalios algos bei augančio neapibrėžtumo, norinčių išbandyti naują verslo idėją kurortuose nemąžta. Nuo pernai spalio 1 d. iki šių metų gegužės 1 d. poilsiamiesčiuose įregistruotos 287 įmonės. Labiausiai verslo populiacija atsinaujino Palangoje – šimtui veikiančių verslų įregistruota septyniolika su puse naujos įmonės. Mažiausiai verslūs buvo Neringos gyventojai (6,7). Nuo Palangos tik per plauką atsiliko Birštonas (17,4), Druskininkų rezultatas buvo 11,7.
