Lietuvos bankas atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN) – nuo kitų metų rugpjūčio mėn. bus taikomi švelnesni reikalavimai pirmą būstą įsigyjantiems asmenims, taip suteikiant jiems daugiau galimybių įžengti į būsto rinką. Siekiantiems antros ir paskesnės būsto paskolos, reikalavimai sugriežtinami, taip pat keičiasi paskolos įmokos ir pajamų santykio reikalavimai.
„Nuo 2011 m. taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą – jie padeda išvengti gyventojų perteklinio įsiskolinimo ir užtikrina finansinį stabilumą. Dabar atėjo metas žengti į naują jų brandos etapą. Ypač tai svarbu pirmo būsto pirkėjams – dažniausiai jauniems žmonėms, kuriems didžiausias iššūkis yra sukaupti pradinį įnašą, todėl mažiname jiems taikomą pradinio įnašo reikalavimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Daugiau galimybių pirmą būstą įsigyjantiems gyventojams
Pasak eksperto, pirmą būstą įsigyjantys gyventojai dažniausiai laikomi mažesnės rizikos paskolų gavėjais – jie linkę atsakingiau mokėti įmokas ir deda pastangas išlaikyti savo būstą.
„Tai yra žmonės, kurie dažniausiai ir turi tą vienintelį NT turtą. Tai yra jų pagrindinė gyvenamoji vieta., jie moka reguliariai būsto įmokas, nes nenori savo būsto prarasti“, – teigė G.Šimkus.
Dėl šios priežasties kai kurios šalys taiko jiems švelnesnes sąlygas, pavyzdžiui, mažesnį pradinio įnašo reikalavimą.
Pagal atnaujintus Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus, pirmą būstą perkantys asmenys turės sukaupti ne mažesnį kaip 10 proc. būsto vertės pradinį įnašą. Šiuo metu galiojantis minimalus reikalavimas siekia 15 proc., tačiau, atsižvelgiant į pastaruoju metu sparčiai augusias nekilnojamojo turto kainas, net ir finansiškai stabilūs pirkėjai dažnai susiduria su sunkumais surinkdami tokią sumą.
Minimalus 10 proc. pradinio įnašo reikalavimas bus taikomas tais atvejais, kai kredito gavėjas sudarys pirmąją kredito sutartį dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo ar statymo ir kredito sutarties sudarymo metu jis (arba bendraskolis) neturės ir per pastaruosius penkerius metus nėra turėjęs nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto.
Tiems, kurie ima pirmą būsto paskolą, tačiau jau turi nekilnojamojo turto, ir toliau bus taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
Anot G. Šimkaus, pirmo būsto pirkėjas dažniausiai yra jaunas žmogus, jauna šeima.
Kas laukia imantiems antrą ir vėlesnę būsto paskolą?
Gyventojams, planuojantiems imti antrą ar vėlesnę būsto paskolą, galios tas pats nuo 2022 m. nustatytas reikalavimas – mažiausiai 30 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto numatyta pakeisti išimtį, leidžiančią šią sumą sumažinti iki 15 proc. Tokia galimybė atsiras tik tuomet, jei asmuo jau yra grąžinęs daugiau nei pusę kiekvienos turimos būsto paskolos sumos.
Šiuo metu galiojanti išimtis yra kitokia – ji leidžia taikyti mažesnį pradinį įnašą, jei paskolos likutis sudaro mažiau nei pusę įkeisto turto vertės. Tačiau dėl pastaruoju metu sparčiai kylančių būsto kainų daugeliui gyventojų šią sąlygą tapo lengviau atitikti, todėl vis daugiau žmonių galėjo gauti antrą ar trečią būsto paskolą pagal šią lengvatą.
„Akivaizdu, kad tokia išimtis jau nebeatlieka savo paskirties – priešingai, silpnina reikalavimo veiksmingumą. Ją patikslinę sumažinsime rizikingesnių paskolų skaičių ir kartu sudarysime palankesnes galimybes pirmą būstą įsigyjantiems asmenims, iš dalies subalansuodami bendrą poveikį būsto paklausai“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus.
Jis pabrėžė, kad toks pakeitimas neapribos galimybių keisti būstą, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas pasikeitus gyventojo poreikiams.
„Tokiems atvejams ASN yra numatyta išimtis, leidžianti imti antrą paskolą naujam būstui su mažesniu nei 15 proc. pradiniu įnašu ir įsipareigojant per protingą terminą parduoti ankstesnį būstą, grąžinti jo pirkimui imtą paskolą, o naują paskolą sumažinti įnešant nuosavų lėšų dalį“, – teigė G. Šimkus.
Koreguojami paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimai
Norint užtikrinti stabilesnį ir tolygesnį skolinimosi reikalavimų poveikį, nuspręsta pereiti prie vieno aiškaus kriterijaus – būsto paskolos įmoka negalės viršyti 50 proc. žmogaus pajamų, o paskolos grąžinimo galimybės bus vertinamos, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Tai reiškia, kad vadinamasis „palūkanų normos testas“ taps griežtesnis – bus tikrinama, ar paskolos gavėjas galėtų skirti paskolos įmokoms ne daugiau kaip pusę pajamų, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 proc., tai yra 1 proc. punktu daugiau nei dabar taikoma vertinimo riba. Tokia tvarka turėtų padėti užtikrinti, kad gyventojai išliktų finansiškai pajėgūs net ir palūkanoms augant, o reikalavimo poveikis būtų vienodesnis visame ekonominių svyravimų cikle. Panaši sistema jau taikoma Estijoje, todėl šis pakeitimas prisidėtų ir prie didesnio finansinio reguliavimo suderinimo Baltijos šalyse.
Šiuo metu Lietuvoje galioja dviejų ribų derinys – paskolos įmokos negali viršyti 40 proc. pajamų arba 50 proc., jei skaičiuojama su 5 proc. palūkanų norma. Dėl to, kai palūkanos buvo žemos, paskolų suteikimo sąlygos Lietuvoje buvo švelnesnės nei kaimyninėse šalyse, tačiau palūkanoms išaugus – sugriežtėjo. Pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc., didžiausia galima paskolos suma sumažėjo maždaug 30 proc., palyginti su laikotarpiu, kai palūkanos buvo mažesnės.
Pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. rugpjūčio 1-os d.
