Mūsų šalis turi ne vieną konkurencinį pranašumą, tarp jų – ir išsilavinusi darbo jėga, ir stabili ekonomika. Tiesa, jei šiandien investicijų daugiausia sulaukia Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, valdžios atstovai yra pasiryžę užsienio kapitalą nukreipti ir į šalies regionus. Kaip galima išnaudoti Lietuvos potencialą, kur dar turime pasitempti, o kuo jau galime didžiuotis, ketvirtą kartą surengtame aukščiausio lygio forume „Foreign Investors Annual Summit 2025“ diskutavo ekspertai, verslo bendruomenės ir valdžios atstovai.
Užsienio investuotojai į šalį neša ne tik pinigus
„Ft Locations“, priklausančio „Financial Times Ltd“ grupei, generalinis direktorius Chris Knight išskyrė keletą faktorių, prisidedančių prie Lietuvos patrauklumo investuotojams. Visų pirma, Lietuvą jis įvardijo kaip itin daug pasiekusią ir net viršijusią lūkesčius, turint omenyje šalies dydį ir gyventojų skaičių. Investuotojus taip pat vilioja gabūs, išsilavinę šalies talentai.
„Strateginiai ryšiai, partnerystės su kitomis šalimis, energetinė nepriklausomybė daro Lietuvą puikia vieta investicijoms. Šalis ne tik koncentruojasi į sparčiausiai augančius pasaulinius sektorius, bet ir turi strateginių privalumų, apie kuriuos kalba statistika“, – dalijosi jis.
Savo ruožtu „Nasdaq“ grupės viceprezidentė, atsakinga už įmonių veiklą Baltijos šalyse ir Islandijoje Arminta Saladžienė pabrėžė užsienio investicijų svarbą.
„Užsienio investicijos atliko labai svarbų vaidmenį Lietuvos augimo istorijoje. Užsienio investuotojai, pramonės lyderiai atsinešė praktinę patirtį (angl. know-how), tarptautinę vadovavimo patirtį bei naują organizacinę kultūrą. Jie mus garsino, padėjo Lietuvai tapti tarptautinės rinkos dalimi. Manau, kad tai yra labai svarbu. Tvirtai tikiu, kad užsienio investicijos ir toliau bus labai svarbios kitam produktyvumo etapui“, – tikino ji.
Tuo pačiu, „Ft Locations“, priklausančio „Financial Times Ltd“ grupei, generalinis direktorius Chris Knight atskleidė, kad praėjusiais metais TUI rinkoje buvo maždaug 17,5 tūkst. projektų. Vis dėlto, šiais metais prognozuojama, kad tiesioginių užsienio investicijų bus 4 proc. mažiau. Anot eksperto, šiam pokyčiui įtaką daro įvairūs pasaulyje vykstantys procesai.
„Pirmiausia, geopolitika. Matėme įtampą tarp JAV ir Kinijos – tai vedė prie investicijų nukreipimo. Kinijos investicijos nukeliavo į Vietnamą, Meksiką. Todėl svarbu turėti patekimo į kitas rinkas strategiją. Jei sekate naujienas, matėte, kad tarifai kyla kiekvieną dieną. Tad įmonės galvoja, kur turėtų investuoti, kad galėtų patekti į tą rinką, kurioje nori būti. Dar vienas veiksnys – energetikos kainų nepastovumas.
Dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje energetikos kainos svyruoja labiau nei bet kada anksčiau. Tai irgi daro įtaką užsienio investicijoms – ypač gamybos įmonėms, kurioms pastovumas energetikoje yra toks pat svarbus. Iš investuotojų girdime, kad jie jaučiasi sutrikę ir neužtikrinti“, – kalbėjo jis.
Lietuva gali pasiūlyti ne vieną konkurencinį pranašumą
Daugiausia investicijų šiuo metu sulaukia technologijų sektorius, ypač – dirbtinis intelektas. Vien per pirmuosius 7-is šių metų mėnesius į jį investuota per 200 milijardų JAV dolerių. Prognozuojama, kad šiemet investicijos pasiskirstys taip: 36 proc. – nuguls Europoje, 25 proc. – Azijoje, 16 proc. – Šiaurės Amerikoje.
„Tačiau šie skaičiai dar ne viskas, nes matome ir pokyčių. Pastaruoju metu Artimieji Rytai, vedami dviejų ekonomikų – JAE ir Saudo Arabijos – sutraukia 70 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų, auga investicijos į Šiaurės Ameriką, Aziją. Tuo tarpu Europos rinkos dalis traukiasi“, – aiškino C.Knight.
Tad, jo teigimu, Europai, o tuo pačiu ir Lietuvai, reikia išnaudoti savo konkurencinius pranašumus – ne tik talentingus, išsilavinusius darbuotojus, bet ir palankią teisinę sistemą, stabilią ekonomiką. Taip pat reikia didelį dėmesį skirti sektoriams, kurie vilioja užsienio investuotojus.
„Jei pažvelgsime į Lietuvą, ji yra geroje situacijoje. Turime perėjimą į žaliąjį kursą, energetinę nepriklausomybę. Kalbant apie žaliąją energetiką, ateityje investuotojai jai skirs daug dėmesio. Keičiantis JAV politikai, Europa – įskaitant Lietuvą, kitas Baltijos šalis – gali laimėti, ypač kalbant apie žaliuosius projektus. Taip pat svarbus veiksnys – nacionalinis saugumas ir NATO susitarimai. Baltijos šalys ir Lenkija užsibrėžusios gynybai skirti 5 proc. BVP, o tai gali sukurti daug galimybių. Užsienio investuotojai nori čia ateiti ir laimėti konkursus, tad Lietuvoje įsikurtų daug naujų įmonių“, – apie mūsų šalies galimybes kalbėjo ekspertas.
Anot C.Knight, taip pat daug užsienio investicijų galinčios pritraukti sritys – Lietuvos atsinaujinančios energetikos sektorius, švietimo technologijų, dirbtinio intelekto, gyvybės mokslų. Tiesa, jei ankstesnis ministrų kabinetas planavo, kad iki 2030 m. 5 ar daugiau proc. BVP sudarytų pajamos iš gyvybės mokslų, dabartinės Vyriausybės programoje šio punkto nebėra. Vis dėlto, Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas renginyje patikino, kad gyvybės mokslai nėra nustumti į šoną.
„Šis tikslas mums vis dar yra labai aktualus. Turėsime labai svarbių iniciatyvų – pavyzdžiui, privataus sektoriaus įkurtą biotechnologijų parką Vilniuje. Savo ruožtu Vyriausybė įgyvendins projektą „Data Pilot 2.0“, bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija. Naudosime duomenis produktams ir inovatyviems sprendimams kurti“, – apie ateities planus kalbėjo jis.
Pirmaujame finansinių technologijų srityje
C.Knight teigimu, bene daugiausia investicijų galinti pritraukti sritis – finansinės technologijos. Lietuvos finansinių technologijų sektoriaus potencialą ir net lyderystę taip pat įžvelgė „European Merchant Bank“ įkūrėjas dr. Ozan Ozerk. Anot jo, šiandien daugelis FinTech įmonių Europoje yra vienaip ar kitaip susijusios su Lietuvos banko platforma.
Tuo pačiu, dr. O.Ozerk atskleidė, kad prieš 10 metų ir pats nusprendė savo verslą kurti Lietuvoje. Viena priežasčių – Lietuvos banko atvirumas.
„Kai pasikalbi su žmonėmis, atstovaujančiais Lietuvą, supranti, kokios yra šalies vertybės. Kalbėjausi su žmonėmis iš Lietuvos banko, šalies investuotojais ir mokslo bendruomenės atstovais ir supratau, kad visur vyrauja lietuviška kultūra, kurios pagrindas – sąžiningumas, skaidrumas, iniciatyvumas, atvirumas inovacijoms, drąsa. Juk reikia daug drąsos, kad centrinis bankas ar maža šalis į savo gimtąjį kraštą įsileistų tiek naujų technologijų ir įmonių. Todėl ir pasirinkome Lietuvą – nors ir gavome Europos Centrinio banko licenciją, esame prižiūrimi ir reguliuojami Lietuvos banko“, – patirtimi renginio metu dalijosi dr. O.Ozerk.
Skirtingiems sektoriams – skirtingų šalių investuotojai
C.Knight atkreipė dėmesį į šalis, iš kurių į Lietuvą atkeliauja daugiausia investicijų. Tai mums esą gali padėti suprasti, į kurias pasaulio vietas reikėtų labiausiai koncentruotis.
„Pusė visų investicijų į Lietuvą ateina iš Europos. Bet jeigu pasigilinsime į sritis, pamatysime platesnį paveikslą. Štai, esate Baltijos šalys ir galvojate apie konkrečius, daugiausia potencialo turinčius sektorius. Pavyzdžiui, FinTech. Kur turėtumėte žiūrėti? Į Jungtinę Karalystę. Taip pat – JAV, Švediją, Singapūrą. Jeigu kalbame apie dirbtinį intelektą, vėlgi, koncentruokitės į Jungtinę Karalystę arba Vokietiją. JAV šiame sektoriuje rikiuojasi trečia. Jeigu kalbame apie medicinos technologijas, žiūrėkite į Vokietiją ir Singapūrą. Gyvybės mokslai – JAV, Jungtinė Karalystė, Šveicarija“, – vardijo jis.
O štai į gynybos pramonę daugiausia investicijų galima pritraukti iš Vokietijos ir Suomijos.
Ambicija – užsienio investicijos į Lietuvos regionus
Renginyje kalbėjęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas tikino, kad išties galime didžiuotis savo šalies sostine – ji turi vieną labiausiai augančių ekonomikų visoje Europoje.
„Su savo klestinčia startuolių ekosistema, stipriu technologijų sektoriumi, jauna, išsilavinusia darbo jėga, mūsų sostinė investuotojams siūlo abu – stabilumą ir greitį. Reta kombinacija, reikalinga sėkmei. Ir iš tiesų mes jau turime puikią sėkmės istoriją. Pavyzdžiui, Vilnius, yra namai „Nord Security“ įmonei, priklausančios „Tesonet“ grupei. Projektas, kurį sukūrė keli entuziastai, išaugo į tarptautinį galiūną, saugantį milijonus vartotojų visame pasaulyje. Jų kelionė tik įrodo, kad Vilniuje drąsios idėjos ne tik išgyvena – jos auga greitai ir daro pasaulinę įtaką“, – kalbėjo jis.
Tačiau pasirodo, kad investicinį potencialą turi ne tik Vilnius. Investuotojai vertina ir kitus Lietuvos miestus. Štai, du trečdaliai visų investicijų į Baltijos šalis keliauja tik į penkis miestus. Trys iš jų – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
Ekonomikos ir inovacijų ministras atskleidė sieksiantis dar labiau išplėsti užsienio investicijų tinklą – iki 2030-ųjų bent trečdalį jų nori nukreipti į šalies regionus.
„Sieksime ne tik išsklaidyti investicijas po Lietuvą, bet ir atsižvelgsime į regionų specializacijas. Pavyzdžiui, dalis Lietuvos galėtų dirbti gynybos pramonėje. Ateina „Rheinmetall“, aplink kurį būtų galima sukurti visą ekosistemą“, – planais dalijosi E.Grikšas.
Tai, kad gynybos sektorius išties galėtų tapti integralia regionų ekonomikos dalimi, kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Kai kurioms šalims gynybos pramonė tėra dar viena pramonės šaka. Mums tai – dalis bendradarbiavimo saugumo srityje. Ką tai reiškia? Kad mums prioritetų sąraše tai yra aukščiau nei kai kurie kiti dalykai. Čia mes remiamės į Jungtines Valstijas, Vokietiją, Lenkiją. Kartu su šiomis šalimis vystysime bendradarbiavimą prekybos, investicijų ir verslo sektoriuose. Kalbant apie saugumą, mes matome ir regionų integraciją – kuriamą infrastruktūrą, tiekimo ir gamybos grandines“, – forume sakė ministras.
Ypatinga galimybė susipažinti su užsienio ekspertais
Kasmetiniame Amerikos verslo rūmų Lietuvoje, šiais metais bendradarbiaujant su advokatų kontora „TEGOS“ ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“, organizuotame renginyje „Foreign Investors Annual Summit 2025“ taip pat buvo galima išgirsti kitų ekspertų įžvalgas. Renginio metu taip pat vyko net trys ekspertinės diskusijos, kuriose dalyvavo atstovai iš verslo ir politikos sričių, dalijęsi savo patirtimi ir įžvalgomis aktualiais investicinės aplinkos klausimais.
Be pranešimų ir diskusijų, konferencijoje buvo surengta ir praktinė dalis – uždaros dirbtuvės bei individualios konsultacijos su ekspertais: Bob Hess, JAV konsultacijų bendrovės „Newmark“ Pasaulinės konsultacijų ir strateginių sprendimų grupės praktikos vadovu bei vyresniuoju partneriu; Wolfgang Riedel, Vokietijos konsultacijų agentūros „Riedel Consulting“ vadovaujančiu partneriu ir įkūrėju; Nicholette Ross, „Global Location Strategies“ eksperte ir konsultante iš Nyderlandų bei Elias van Herwaarden, vietos strategijos kūrimo konsultacinės įmonės „Locationperspectives“, įsikūrusios Briuselyje, įkūrėju iš Belgijos. Dirbtuvių metu buvo diskutuojama apie Lietuvos pozicionavimą tarptautinėse rinkose ir užsienio investuotojų pritraukimo galimybes.
